kas santuokoj yra svarbiausia....

gyvenu santuokoj ne taip ilgai 9 men., taciau jau pora menesiu gyvenam atskirai. As su senele, nes ji ligota o jis vienas bute. ISSISKYREM NES AS SUSIPAINIOJAU IR BIJAU suklysti nenoriu palikti seno, ligoto zmogaus, kuris nuo mazu dienu uzaugino, bet ir nenoriu griauti seimos kaip pasielgti.

Santuokoj svarbiausia pasitikėjimas vienas kitų.Tau reikia pasikalbėti su savo antraja puse ir aptarti kaip jus toliau elgsites, ar kartų prižiūrėsite senelę, ji tave augino, jautiesi jai įsipareigojusi, bet nepamiršk ir savo vyro. Pasikalbėk su vyru gal ją galėsite kartu prižiūrėti, gal pasisamdysite žmogų senelei slaugyti. Bet kuriuo atvejų nekrauk sau vienai šito rūpesčio bandykit šią problemą spręsti kartų su vyrų. Juk šeimą ir vienija rūpinimasis vienas kitų.

pazystama situacija, mano mociute mano augino.. paskutianiais savo gyvenimo metais irgi buvo ligota reikejo nuolat rupintis, gyvenau atskirai, taciau stengiausi kaip galejau, nueidavau, prausdavau, gamindavau valgi, pasiuliau vyrui ja parsivezti gyventi pas mus, bet jis nesutiko, nes gyvenome 1k bute, nusileidau jam, visada bijojau, kad vyrui skiriu maziau laiko, maziau demesio, bet, kai mociute mire, labai gailejausi, kad ne viska padariau ka galejau, kai mirsta zmogus kogero visada taip buna.. jauciausi labai kalta, kad ta diena, kai mociute istiko insultas nebuvau salia, nes su vyru ir vaiku buvom isvaziave.. tik dabar, kai po jos mirties praejo metai supratau, kad ja reikejo labiau vertinti, nes ji mane uzaugino, o vyras, kuris to nesuprato yra nieko vertas.. Jei tavo vyras tave myli ir vertina jis tikrai supras.. [color=#FF0000:no7arytb]o jei nesugeba taves vertinti, vadinasi pats nera taves vertas..[/color:no7arytb]

"Svecias", jei Vyras ir Zmona suprastu atsakingai, kad Seimoj jie tampa vienu kunu, tuomet tokiu problemu sprendimas paprastesnis taptu, ir butu daugiau laiko pamastyti, kaip puoseleti kuna, dziaugtis bei isvengti skausmo sau bei aplinkiniams.

Kora, pasakei patį blogiausią dalyką - tapti vienu kūnu, susitapatinti vienas su kitu, atsisakyti savo svajonių ar reikalauti, kad tai padarytų kitas.

Lygiai taip ir per didelis rūpinimasis ir neatsiskyrimas nuo tėvų blogai.

Gyvename savo gyvenimus ir už tai esame atsakingi. Nereikia tos atsakomybės numesti nei ant tėvų, nei ant sutuoktinių. Niekam nereikalingas aukojimasis ir aukos. Labai sunku apsispręsti, kai tarp tokių skirtingų dalykų padaromas arba-arba.

"Nesakysiu", bet pasakei...

Dvieju zmoniu tapimas vienu kunu - tai nereiskia, kad atsiranda trecias kunas vardu "ono" (rusu k. bendroji gimine). Tai pradzia Seimos, kurios du zmones tampa vienu kunu, tai yra koordinaciniu centru, apsprendzianciu santykius tarpusavio, vaiku, tevu bei aplinkiniu.

[u:4d42htzi]Sutapatinimo ir suderinamumo [/u:4d42htzi]savokos skirtingos. Zinau, kad vyru as niekados netapsiu ir poreikio tam tikrai jau neturiu.

P.S. Ne vienas daiktas gyvas ar negyvas vietoje nestovi, kol juda Zemes planeta. Todel sunku ar lengva privalom rinktis "arba-arba", vadovaujantis taisyklem pagrindinem, kad isvengti sielos skausmo ir nepataisomu klaidu.

Tokio poziurio niekada nesuprasiu. Manau, kad vyras ir zmona yra artimiausi zmones, o visi likuosieji daugiau ar maziau svetimi. Kazkaip niekada nekiltu klausimas ka rinktis. Yra variantu kaip nuramint sazine ir negadint santykiu su vyru: samdyt aukle, apgyvendint pensionate ir pan. Ir apskritai, mociute tik keliams metams, o su vyru visa likusi gyvenima:)

Argi nera kitokiu situacijos sprendimo budu? Paimti mocite pas save, persikelti abiems pas ja... jeigu vienintelis budas yra - buti su ja, vyras neturetu pykti ar nepasitiketi (Gal labiau bijai tu, kad nebuni salia jo, o jis nepriziurimas gali kur nuplaukti). Vyras yra jusu seimos, kurioje yra ir mociute, dalis. Jam lygiai taip pat turetu rupeti jos prieziura. Kitaip neisivaizduoju, nes taip buvo mano atveju.

Mociute nera seimos dalis. Gailescio protrukio momentu emocijomis besivadovaujanti moteris gali i namus prisivesti ne tik ligotu mociuciu, bet ir benamiu sunu...

Mociute nera seimos narys????Tik besirdis zmogus galejo taip parasyti...Pats kada nors busi mociute ar senuku...ar benamiu suniuku...kaip supratau tau tai lygiavertes savokos...