Tai buvo abipusė "meilė"(žavesys) iš pirmo žvilgsnio, mes elgėmės kaip įsimylėję paaugiai.O mums jau apie keturiasdešimt. Jis niekada nepaleisdavo mano rankos, mes beprotiškai bučiuodavomės . Aš buvau jo nauja meilė,nes jis jau pora mėnesių kaip buvo išsiskyręs su savo sekso partnere , jaunystės pažįstama. Po pirmo pasimatymo jis man parašė, kad tokios nuostabios moters savo gyvenime dar niekada nebuvo sutikęs .Mes buvome dvasios, sielos,emocijų draugai, bendraminčiai - mums buvo gera būti kartu.
Kol vieną dieną jis atėjo kažkoks keistas,sutrikęs, aš pastebėjau ir paklausiau - ko gi Tu man dar nepasakei?Jis papasakojo viską , kad jo senoji meilė susirado jį,atsiprašinėjo , verkė , sakė,negali be jo gyventi, nori jį susigrąžinti po dviejų mėnesių išsiskyrimo ir tylos. Jis sakė, kad ji bjauroko charakterio , bet jiems puikiai sekėsi lovoje. Todėl jis ir pasimetęs, nežino ką daryti, labai įsimylėjęs mane , bet aš tokia dar šviežia, nepažįstama, nesuderinta ,o ji.....
Aš pasitraukiau, pripažinusi savo pralaimėjimą . Kol jos nebuvo - jam tiko manyje viskas ir bučiniai ir kvapas ir visi kiti artimi santykiai , bet kai tik pasirodė ji .....pajutau jo dvejones, blaškymąsi tarp senos , įprastos ir naujos, bet dar gerai nepažįstamos moters. Aš nekaltinu jo, nes jis visą tą laiką buvo su manim labai nuoširdus,garbingas ir sąžiningas , juk čia ne parduotuvė - "meilės" nenusipirksi . Toks jau tas visagalis likimas , tik gaila,kad pirmą kartą pasijutau taip , lyg pagaliau būčiau sutikusi savo antrąją puselę, bet pasirodo, kad vėl suklydau.Skaudu, bet ką padarysi.... Nelemta...
Be abejo - tai ne tragedija, tačiau man dar skauda. Aš skaitau Jūsų pasisakymus forumuose , kurie man labai patinka.Todėl labai norėjau su Jumis pasidalinti -čia tiek daug protingų,įvairaus amžiaus ir įvairių nuomonių žmonių.
