Kas slypi uz tokio elgesio...

Sveiki,

Gal galite kas pasamprotauti ir padeti man suprasti...

Turejau drauga (jaunesni 6 metais)... Pradzioje draugystes zmogus sieke manes visais imanomais budais. Buvo tikrai geras ir supratingas. Abu mateme viena kryptim. Tiesiog "negalejo be manes gyventi". Galutinai irode jog galiu juo pasitiketi, jo zodziais tariant "esu ta moteris kurios jam reikia ir su kuria nori buti".. Planavome vaikus, apsigyvenom kartu, ieskojom bendro busto, susidraugavo su mano sunum...net vaikam vardus rinkome. Beveik metus kartojo jog jam gera su manim ir nori tureti su manim vaiku, seima ir t.t. Pasijauciau saugi, tikra, tikejau be menkiausios abejones jog sis zmogus nori buti su manim. Ir staiga viena diena (jokiu pykciu nebuvo ar nepasitenkinimo iki to laiko) isgirdau, kad jis nemato su manim ateities, kad nebejaucia man nieko, kad jam gera su manim tik kaip su drauge, bet kaip moteris as jo netraukiu ir musu kartu nebemato. Patikekit, buvo sokas. Pereiti nuo "noriu su tavim vaiku, gyvenimo ir esi mano gyvenimo moteris" prie "nieko tau nebejauciu ir nematau ateities su tavim, man su tavim nera taip gera kaip noreciau" yra be galo ir be proto sunku...Ir kaip turbut supratot, as ta zmogu pamilau visa sirdim, pasitikejau ir tikejau...As net neturejau laiko susigaudyti, kad kazkas gali eiti ne ta "kryptim"... Todel vis dar paskambindavau jam, labai norejau pamatyti, nors ir pykau, nekenciau ir kaltinau. Jis niekada neatsisake kalbeti ar susitikti...Sake galiu skambint kada noriu ir jis visada su manim pakalbes ir jeigu noresiu, susitiks.... Vat cia ir visiskai susimakalavo viskas mano galvoje. Pora kartu buvom susitike ir abu kartai baigesi "pasimylejimu"... Iniciatyva daugiau is jo puses. As susitikus issakydavau savo nuoskauda, mintis, bandydavau rasti kazkokiu atsakymu... O jis galu gale apsikabindavo ir viskas baigdavosi tuo paciu.... Ar gali vyras, kuris nejaucia nieko moteriai, neturi jai jokiu jausmu (tik kaip draugai), ar gali myletis su ta kuriai neturi traukos kaip moteriai?? Ar tiesiog jis pats nezino ko nori.....

p.s. sau pasakiau ir jam kad daugiau nesimatysim ir zinau, kad si karta galiu tai padaryti. paprasiau kad jis niekada man neskambintu ir jeigu as, kazkokio silpnumo momento metu jam paskambinciau, prasiau kad nekeltu ragelio.. prasiau kad padetu man ji pamirsti, nes vien jo didelio noro deka ji ir pamilau... Ir dar: kitos moters tikrai nera ir nebuvo ir ne del kitos jo jausmai pasikeite (ta zinau 100 proc.)

...tai gal tada vyras jeigu ne moteris ir nebuk tikra 100 procentu, nes jau karta del jo klydai kai buvai 100 procentu tikra, kad jis Tave myli

Manau, kad problemos cia daug paprastesnes nei paciai atrodo, bet esme ta, kad tuo zmogumi daugiau negali pasiklausi, kad ir kokios priezastys butu;) Cia tas pats kai sako ar galima pasitiketi zmogumi, kuris jus isdave ? ir atsakymas, kad galima, nes kaip ir iki tol, pasitikejai, o jis isdave:)

Manyčiau , kad daugiau keistas tavo elgesys nei vyro, susimetimas gyventi kartų tikrai neįpareigoja bendros gyvenimo ateities ir vaikų. Nesakai kas pirmasis pradėjo kalbėti apie vaikus, jei pati tai, nekaltink vyro, jis tik pasiėmė tai kas jam būvo duodama laisva valia ir gana patogiai gyveno kuri laiką, kol galėjo iškęsti. Kvailai atrodo skambučiai ir prašymai neatsiliepti į skambučius, tai lyg „oi ateik nes aš noriui sekso“. Kad ir kaip beskaudėtų belieka tik išsiverkti, apmąstyti, kur padarei klaidą ir gyventi toliau.

tas ir yra idomiausia, kad vaikai, kraustymasis kartu buvo jo iniciatyva... jis mane spaude kad kartu gyventi, nes susitikdavom savaitgaliais ir tik kartais savaites eigoje...vaikai irgi iniciatyva is jo puses...ir patikejau, kad tie norai nuosirdus tai ir pati uzsimaniau ir vaiku ir kartu gyventi, tiesiog pamilau zmogu...

na, gal kam ir kvailai skamba tie skambuciai ir susitikinejimai, bet kiekvienas su praradimu savaip bandom susitaikyti... o prasiau kad nekalbetu su manim, todel, kad zinau, jog toks elgesys man pades su tuo greiciau susigyventi...

Manau , uz tokio elgesio vaikino slypi nesubrendimas tikriems ipareigojantiems santykiams.Kad jis vis dar nori su jumis myletis,sutinka susitikti kalbetis- tai ne irodymas, jog myli...taip jau yra, kad vyrai kol neturi kitos partneres pasinaudoja buvusia:)Sakyciau, neverta puoseleti vilciu su tokiu zmogumi, kuris nera ryztingas ir subrendes seimos gyvenimui..greitas sprendimu keitimas rodo, jog zmogus yra nestabilus, pats nezino ko nori is tikruju..su tokiu gyventi tikrai butu per daug sudetinga.
As visai nutraukciau su juo bendravima ir stebeciau jo reakcija...Bet kuriuo atveju, pasitiketi tokiu zmogumi neina-, o meile be pasitikejimo-kazin ar imanoma...

vistiek nesuprantu, kam reikia jam skambinti. ištrink ir pamiršk telefono Nr.

ko čia nesuprasti. Juk rašė, kad myli jį
swx

Pati sakai, kad jis jaunas, nesubrendes, nepasiryzes tokiems santykiams, tai kodel tam leidaisi, budama tokia ismintinga ? Juk zmones ivarus. Is situacijos panasu, kad zmogus ta akimirka, kuomet jis tau kazka siule ar sake, jam tai atrode teisinga ir tai buvo nuosirdu, taciau praejus laikui, susigyvenus su tuo, suprato, kad prieme klaidinga sprendima. Kas tau atrodytu neteisinga cia ? Kad tave paliko ? Zmogus milijona klaidingu sprendimu priima per gyvenima, turetum tik dziaugtis, kad ne po 10 gyvenimo kartu metu jis tau pasake. Nepakovosi pries tai, visuomet vienas zmogus myli labiau, kitas galbut tik isivaizduoja kad myli, bet svarbiausia, kad zmogus tai pripazista, o tau belieka tik susitaikyt su tuo ir gyvent toliau.

Jurgina - o vis delto - kodel jo elgesys pasikeite? Man atrodo, kad giliai sirdyje zinai atsakyma... Pabandyk ivardinti kad ir pirma i galva ateinancia versija.. Kad ir kaip ji beskambetu. Ir LAIKYKIS !

Aš lygiai taip manau...