sveika,
galiu pasidalinti karcia patririm ir gal but tai bus atsakymas i tavo klausima. esu tavo amziaus ir iki siol (kaip ir tau) prie manes prieidavo tik jaunesni (27-28 m) vaikinai. su vienu is ju isdraugavau metus laiko. savo protu, vertybem ir savybem pranoko mano buvusi vyra, kuriam lygiai tiek kiek taviskiui. susidraugavo su mano vaiku; jauciausi mylima, norima ir t.t. zodziu, pradejom planuoti bendra ateiti, ziurejom 'ta pacia kryptim" ir viena diena is niekur nieko isgirdau, kad "nemato ateities su manim", kad zino jog gali tureti kitaip, kad nezino ko nori, kad jam gera su manim, bet nera gera taip kaip buvo ir t.t.
zodziu, galiu pasakyti, kad vis gi amzius yra svarbu, o ypac kai pats esi jau buves santuokoj ir turejes "karcia patirti"... nesakau, kad tai turi buti daug vyresnis zmogus, bet bent bendraamzis, nes su amzium ateina patirtis, supratimas, atsakomybes jausmas. supratau, kad mano buves draugas, kad ir koks atrode subrendes, neturejo to atsakomybes jausmo, kurio reikia, mums moterims. vyrai apskritai ne visi ji turi, o jauni (na pagal musu amziu) ir be patirties, apskritai isivaizduoja viska visai kitaip... bunant su juo skirtumo nejauciau, bet vis gi tokie dalykai islenda su laiku... todel mano patarimas butu "apsistoti" ties savo amziaus ar vyresniais, tai bent jau niekada negalvosi, kad vistiek viena diena gali pasidaryti per sena. vyrai nevertina santykiu ir moters, nes moteru aplikui labai daug ir jie zino, kad "pamete" viena, greitai atsiras "kita"; o jeigu dar ir amziaus skirtumas, tai apskritai visada galvosi ir save lyginsi (kad ir kaip savim pasitiketum ir butum geros nuomones apie save)....
zinau kad dabar "ne tie laikai" kai amzius turi reiksme, bet turi.. ir tai nieko bendra su "ne tie laikai", o fiziologija, gyvenimo patritis, aplinka ir dar daug daug dalyku irodo, jog daug tvirtesni santykiai (didziaja procentu dalimi) yra kai zmones yra bendraamziai arba moteris jaunesne...
