Kaip issiskirti su gera mergina?

Štai čia radau straipsnį apie taikias skyrybas[url:3jhu2p12]http://zinom.lt/?p=9728[/url:3jhu2p12]. Deja jis tik dar kartą patvirtino senai žinoma tiesą - kalbėkis.

Man labiau įdomu, kur tu išsiskyręs geresnę rasi

Na man buvo panaši situacija, tik mane paliko, labai ilgai dvejojęs, ar verta skirtis su manimi, sakė, kad geresnių už mane nematęs, žinojo, kad būčiau buvusi puiki mama ir žmona, mūsų charakteriai idealiai sutapo, buvau jam graži, ir tobula beveik. Beveik reiškia, kad turėjau vieną minusą, kurio niekaip negalėjau pakeisti, prieš jį turėjau pora nerimtų santykių ir jį tai labai žeidė. Ir aš nesuvokiu, ar dėl skyrybų kalta aš iš tikrųjų?

Jeigu yra tiksliai taip, kaip jūs sakote, tai problema ne jūsų, o jo. Jis nepakelia minties, kad kažkoks kitas vyras galėjo jus "apturėti". Tai savo ruožtu reiškia, kad jis gali turėti problemų su pavydu, o pavydas... na, užslėptas jis buvo, ar nelabai - prie gero tikrai neprivestų.

Na jis teigė, kad aš nežiūrėjau rimtai į santykius anksčiau, kad man galvoje švilpavo vėjai tada, dėl to rinkausi vos ne bet ką, jis taip įsivaizdavo, bet taip nebuvo, tiesiog man dar nereikėdavo labai rimtų santykių, man ir taip gerai buvo, nežadėjau kurti bendro gyvenimo, o pirmą kartą pamilau, ir labai jį mylėjau, vaikų tėvu jau įsivaizduodavau, bet jis pastoviai primindavo, kad aš šlykščiai elgiausi kažkada, ir nesvarbu, kad ir kaip jam gerai buvo su manim, kad ir kiek laiko prabuvom kartu, vis tiek išsiskyrėme, tik dėl to, kad jis man buvo pirmas rimtas vaikinas, jį ta mintis žeidė kelis metus. Anksčiau niekada nesigailėdavau dėl nieko, bet vis dar dabar graužiu save, kad prieš jį nežiūrėjau rimtai į santykius.

O dėl pavydumo, tai jis nesveikai pavydus, nepakelia net minties apie kitus vyrus.

Kiek jam metų?

Nesąmonę pacanas padarė. Pamesti visapusiškai patinkančią merginą vien dėl tokios priežasties? Bet juk žmonės keičiasi. Visi praeityje esame padarę vienokių ar kitokių klaidų, padarome ir dabar, bet stengiamės iš jų mokytis ir jų nekartoti. Aš tokiu atveju žiūrėčiau į dabartinį merginos nusiteikimą ir dabartinį jos požiūrį į santykius, o ne tai, kas buvo kažkada, kai ji buvo jaunesnė ir durnesnė. Be to, o jis jau buvo toks šventas ir niekada neturėjęs jokių santykių?

Bent aš tai neslepiu, kad esu praeityje turėjęs kvailų atsitiktinių ryšių, bet dabar mano požiūris kitoks ir man to nereikia, tai buvo tik ankstyvos jaunystės naivus kvailiojimas ir savęs ieškojimas. Tai ką, dėl to mane jau smerkti? Bet jeigu aš dabar suprantu, kad tai buvo kvaila klaida ir nenoriu daugiau to kartoti?

Tai va, būtent, jis irgi klaidų pridaręs, bet jei myli, koks skirtumas, kas kažkada buvo, reikia žiūrėti į dabartį ir į ateitį, praeities klaidos suformuoja kitokį charakterį, dabar taip nesielgčiau tikrai, dabar visai kitaip į viską žiūriu, svarbiausia, kad jis teigė, jog kad ir kaip jam su manim viskas gerai, jis tiesiog negali būti dėl to, kad aš kažkada nemąsčiau protingiau ir brandžiau. Tai jame yra psichologinių problemų gal?

Jeigu ją gerbi (o rašai, kad taip) - nemeluok. Sakyk viską tiesiai. Ji toks pat žmogus, kaip ir tu. O kaip pats jaustumeisi atsistiktinai perskaitęs ar išgirdęs savo dabartinius žodžius iš pašalinių. Manau, kad pasikalbėjus atvirai, visam gyvenimui galite likti draugais ir prisiminti praeitį su malonumu, priešingu atveju, širdyje liks tik pyktis ir nuoskauda.