Mes abu mylėjom vienas kitą aštuonis metus. Nuostabiai sutarėm: buvom sielos ir kūno draugai.
Paskui jam atėjo vidutinio amžiaus krizė ir prasidėjo jaunystės paieškos : alkoholis,draugai,merginos.Išbandžiau viską - rėkiau, maldavau,prašiau,rašiau laiškus apie gyvenimo vertybes,beprotiškai mylėdavausi su juo - niekas nepadėjo.Taip kankinausi du metus, bandydama ištraukti žmogų iš šio liūno, pagaliau pavargau,išsekau morališkai , nuleidau rankas ir išėjau... dabar jau kurį laiką gyvename atskirai.
Visą laiką buvau ištikima moteris, neturėjau meilužių . Esu Skorpionė, negaliu gyventi be meilės ir sekso,noriu susirasti gyvenimo draugą, bet tai labai sudėtinga.
Dauguma normalių vyrų pažinčių portaluose - vedę ir ieško tik meilužių.Tokiais atvejais paprastai atsitraukiu....tačiau kitų,tokių ,kurie būtų normaliai mąstantys ir laisvi -tiesiog kol kas nepavyko sutikti .
Ar tai nuodėmė, ar tiesiog mūsų sąžinės reikalas ir mūsų teisė rinktis -mylėtis su svetimu vyru ar laukti savo to vienintelio ir laisvo "princo ant balto žirgo" kuris gal būt niekada ir neatjos ?
Būtų labai įdomu išgirsti tiek moterų-tiek vyrų nuomonę .Dėkoju.
