Ar vyrai atleidzia neistikimybe?

Ne trečią dieną, Atas jau kelis metus graužiasi

Labai vairuojanti as prisimenu kiek metu jie kartu.
Trecia diena forume apie negebejima atleisti kalbam.
Tiksliau Atas taip pasake. O kodel nesugeba atleisti mums klausima uzdave.

Taip, forume. Kaip Atui padėti?Pas vienuolį neaišku ar eis, netikintis, dėl psichologų irgi dar neaišku. Gal jam padėtų paprasčiausi vitaminai, kurie būtų nepaprasčiausi, jei kiekvieną rytą prieš išgerdamas sau mintyse vis kartotų - atleidžiu. Tai pakankamai paprasta treniruotė, kuri žalos nepadarytų, bet jei tvirtai tuo tikės - padės

kas sake,kad as netikintis??tikiu,tik ne tokiu tikejimu,kuris pateisintu mylimo zmogaus isdavima..pas vienuoli nueiciau,bet dabar radau kitoki gyvenimo mokytoja,jis bando man padeti..pas psichologa tikrai neisiu.jus visi cia man padedantys-geriausias psichologas.ACIU JUMS.o tie vitaminai-net visai idomiai skamba...cia rimtai bandet toki buda???

Taip, Atai, čia rimtai, kai sau nori padėti, o tu to nori, daugelį būdų išbandai, pradedi nuo to, kas tau pačiam priimtiniausia. Šitame paprastame būde yra stebuklas, tik svarbiausiai tvirtai tikek.

e

jei tik jus labiau isigilintumet i siuos zodzius...man jie is esmes baisus! ar nesuvokiat to?! ant kokio pamato statet savo santykius ir santuoka?! as jai palikau vietos prasyti atleidimo...as teisus, ji nusidejele...
baisiausia, kad tai nesutrukde uzmegzti naujos gyvybes, susituokti su zmogumi, kuri viduje niekinat. ar nesuprantat, kad tuo paciu ir ja apvoget? atemet galimybe kurti kitus santykius, kuriuose ji butu lygiaverte, mylima partnere, o ne ta, kuri kalta amziams.
Pagalvokit apie tai, pasigilinkit. Nustokit nuodyti savo seima is vidaus, energetiniame lygmenyje. Jus taip pat klaidu padaret, vedet ja neatleides. Tai jei jums bus nuo to kiek lengviau, pripazinkit, kad abu pasielget kvailai, todel abu turit uz ka atgailauti.Paatgailaukit ir padekit taska!!!
Ir dar, pasistenkit suvokti viena paprasta is pirmo zvilgsnio tiesa: mus gali izeisti tik tiek, kiek mes patys isizeidziam...ir ne daugiau! Ji padare kvailyste, jus ja SAVYJE sureiksminot iki begalybes, isivaizduoju, kad istisai apie tai mastant, vaizduoteje ta istorija pleciasi puciasi, igaudama vis gresmingesnes formas. NUSTOKIT!!! del saves, del seimos, del mazylio. Nes as asmeniskai net nematau ka svarstyti. Kai zmones myli, dar ne tokius dalykus atleidzia.
Linkiu jums isminties, kuria sirdis padiktuos!

jus baikit! jam sita zodi aplamai reiktu isbraukti is vartojamu zodziu zodyno

geriau kas ryta sakyk sau: as laimingas, kad turiu grazia seima!

Laukai džiuvo ir skeldėjo nuo sausros. Nuvytę, pageltę lapai liūdnai kabojo ant šakos. Pievose styrojo išdegusios žolės kuokštai. Žmonės nerimastingai žvalgėsi į dangų – skaidrų ir vaiskų it krištolas, be mažiausio debesėlio. Kiekvieną savaitę darėsi vis karščiau. Jau keli mėnesiai iš dangaus nebuvo iškritę nė lašelio lietaus. Kaimo parapijos klebonas surengė ypatinga maldos valandą aikštėje prie bažnyčios.

Susirūpinę, bet pilni vilties sugužėjo, kas tik galėjo. Žmonės tikėjosi, kad savo bendra malda jie išprašys iš Dievo lietaus malonę. Daugelis atsinešė jų tikėjimą liudijančių daiktų. Susižavėjęs klebonas matė parapijiečių rankose Šventojo Rašto tomelius, kryželius, rožančius. Tačiau labiausiai dvasininko žvilgsnį patraukė maža mergaitė, tyliai atsisėdusi pirmoje eilėje. Ant keliu ji laikė pasidėjusi skėtį.

Melstis – tai prašyti lietaus,

Tikėti – tai atsinešti skėtį.

[url:1254b8so]http://mintys.lt/tikejimas/stiprus-tikejimas[/url:1254b8so]

Šaunuolis žmogau , neturintis pinigėlių.

na.siaip,as jos ne niekinu.atvirksciai-niekinu save,kad dar vis nepamirstu to ivykio..suvokiu pilnai,kad ji nenusipelne tokio mano vidinio elgesio..sakai,pradejau kudiki ir gyvenima kartu neatleides..netiesa visiska.pradzioj,po to,kai tai ivyko,kai ji atsiprase,bandziau ja suprast ir atleidau tikrai nuosirdziai.neliesdavau tos temos,prisimindavau,bet nebuvo sunku visko ta pacia akimirka pamirsti,buvo lengva gyventi ir myleti.bet,paradoksas-laikui einant,kai turetu buti atvirksciai,viskas eme kilti viduje i virsu..nesuprantu kodel,bet vis su didesne jega.kad butu aiskiau,pridursiu,jog mano milimoji,savo elgesiu ar kazkuom nedave ne maziausios priezasties ja abejoti.va todel,suvokes ir uzsikankines viduje ir nebesugalvojau ka daryti,kaip tik kreiptis pagalbos. bet,ziuriu,kad kasdien man daros vis lengviau apie tai kalbeti,nes jau rasau ir nelabai kas sukirba viduj..pries savaite nebuciau blaiviai galejes apie tai net mastyti,ka jau kalbeti,kad rasyciau..as pats matau,kad reikalai taisosi.. tik viena noriu pastebeti..man-ne pavyzdys zmones,kurie "dar ne ta vieni kitiems atleidzia"..mano gyvenimo kredo yra-nedaryti taip vienas kitam,kad po to liktu randai didziuliai sirdyse ir tada nereiks nieko niekam atleisti.tai ne paguoda,tai,greiciau iskrypimas,nes tada galima paziuret i tai ir is kitos puses-galiu daryti bet ka,nes man privalo atleisti,nes "zmones vieni kitiems ne tai atleidzia"..reikia gerbt save ir kita.
pabaigai noriu pridurti,kad as ja tikrai myliu,nes matau tame teiginyje"jei myli,tai atleisi"kazkokias abejones tuom.tiesiog,serga,tiksliau gyja vidus nuo to ,kas kazkodel po ilgo laiko pradejo grauzti.nemyleciau,neprasyciau pagalbos ir buciau pasirinkes lengviausia-tiesiog pabeges..