Ar vyrai atleidzia neistikimybe?

MELDZIU PATARIMO...pries 2 metus atnaujinau santykius su moterim,su kuria susitikinedavau kazkada(as tada skiriaus su pirmaja savo zmona).tiksliau,nelabai rimtai rasinejomes sms zinutemis,nes buvom skirtingose salyse.staiga,gavau sms,kuri aiskiai buvo skirta ne man ir isaiskejo,kad ji dar su kazkokiu vyru bendrauja.po savaites grizes namo,liepiau jai apsisprest,su kuo ji nori likti,nes as taip pat meciau visas savo drauguzes uzsienyje,kur budavau,ir nutariau likti su ja,jei nutarsim,kad norim vienas su kitu gyventi.ji prisieke,kad jau pasakiusi savo kitam gerbejui,jog myli kita zmogu(mane)ir sieks manes,tuo paciu be galo nudziugdama,kad as taip pat noriu buti su ja.savo bandyma bendrauti su dviem,drauge paaiskino tuom,kad nieko rimto jai nesiuliau,siaip rasinejomes,o ji ieskojo rimtu santykiu,taigi vis bande rast zmogu,kuris nores rimtu santykiu.pradejom bendrauti rimtai,ir po menesio bendravimo atsitiko taip,kad as isejau su draugais(tik vyrais)pagert alaus ir pan...drauge pries tai prase susitikt su ja ir kur nors nueit,bet pasakiau,kad su draugais jau susitariau ir ji liko viena.kita ryta,mano katastrofai,suzinojau,kad ji gurksnojo ta vakara vyna su drauge ir po to,einant namo,jai paskambino buves draugas(tas su kuriu bendravo,kai mes jau taip pat bendravom)ir ji sutiko su juo isgert po taure vyno.toliau viskas aisku..atsirado pas ji namie ir ..nezinau,ar cia ka keicia,bet su juo nesantykiavo..ji nuejo miegot pas savo dukrele,su kuria buvo visa ta vakara,o draugas,visiskai girtas vis lindo pas ja i lova,bet taip ir negavo ko nori,nes buvo pastatytas ultimatumas-arba jis leidzia ismiegot,nes vaiko(5metu)nesinori kazkur tampyti nakti,arba,teks keltis ir iseit..jis nurimo ir uzmigo.ryte jam buvo paaiskinta,kad ivyko didziule klaida,kad drauge labai suklydo pas ji ateidama,nes myli mane ir nezinanti,kaip taip galejo padaryti..ji isejo,paskambino man,susitikom ir viska man papasakojo.prisieke vaiku ,kad nieko tarp ju nebuvo,klupejo ir maldavo manes atleisti,raudojo ir gailejos suklydus.as patikejau ir nutariau saugot santykius.po 4 men ji tapo nescia,susilaukem nerealaus sunelio,kuriam jau puse metuku,gyvenam puikia,sutariam,mylim vienas kita.ji-nuostabi zmona,net uzuominu nekelianti savo elgesiu,kad kazkaip gali mane isduoti(greiciau as galeciau..)bet beda ta,kad as vis negaliu pamirst ,ka ji padare ir nezinau,ar tai atleidimas,jei kaskart vis prisimenu ta neistikimybe ir tiesiog,sprogstu savyje kazkokiu blogu jausmu..ka man daryti???PATARKIT.. MESTI JA,NES,GAL NIEKAD NESUGEBESIU SU TUO SUSITAIKYT,KAS IVYKO,AR BANDYT KAZKAIP PAMIRST VISKA IR GYVENT SEIMOJE,APIE KOKIA VISADA SVAJOJAU(taip jauciuosi dydziaja gyvenimo dali,kai negalvoju apie ta isdavyste)myliu ta moteri labiau uz gyvenima,sunu -dievinu,bet kartu taip sunku buna,kai prisimenu ta ivyki,kad nezinau,kaip patempti viska...PATARKIT,KA DARYTI,ARBA,KAIP SAVE NUGALETI IR PAMIRSUS NUOSKAUDA,GYVENTI SU MYLIMA MOTERIM..ACIU UZ BET KOKI KOMENTARA IR PATARIMA..

Dievu tiki?

Jaunimas dabar išvis nežino kas ta neištikimybė yra.

Kartais atleisti yra labai sunku. Žmogiškai noriu (suprantu, kad būtina, nes neatleidimas kenkia santykimas, ir persikelia į kitus), tačiau nepajėgiu savo jėgomis: išlenda vis seni įvykiai, t.y. skauda, pykstu ir pan.
Aš supratau, kad jau atleidau vyrui už neištikimybę iš to, kad galiu laisvai kalbėti apie buvusius įvykius. Faktas įvykęs, bet neskauda. Taip kaip randą liestum -likęs prisiminimas, bet neskauda. Man padėjo paleisti praeitį ne laikas, o priemonės kuriomis naudojausi: psichoterapija, lankiau savipagalbos grupę, pokalbiai su kunigais ir kt.
Iš to ką tu parašei, suprantu, kad nori atleisti. Ir tai jau gerai - išreiški savo valią "Noriu". O toliau... kai užklups vėl tos abejonės - paspirk jas su koja, tokia būsena laikina, praeis. Svarbiausia neleisk įsisiūbuoti laivui, t.y. įaudrinti save iš vidaus neigiamomis mintimis, kurios sukelia liūdesį, kaltę, abejones. Prisimink gerus, šviesius įvykius, kurie buvo tarp jūsų nepaguodos metu, ir tai, kad visi sunkumai praeina. Sėkmės.

Dievu tikiu,o kas yra neistikimybe kitu akimis,idomu butu suprasti,nes,negi,kas nutiko mums,nera neistikimybe???

taip,as labai noriu atleisti..maniau,kad atleidau,del to ir vaikeli turim,kartu gyvenam,dziaugiames vienas kitu,kol neaplanko tie juodi prisiminimai..o tai gali atsitikt bet kur,bet kada..tarkim,kad ir ziurint filma,kur rodo bent kazka panasaus i neistikimybe..bet juk tai nera atleidimas,jei turiu su savim kovoti,irodineti sau,kad turiu tiketi,jog tai nebepasikartos..kas keisciausia,kad man skauda,net ir tikint,kad nepasikartos..tikiu,nes is zmonos puses matau tik svelnuma,globa,meile..ji tokia,atrodo ir sakosi,kad yra laiminga,jog negaliu netiketi..kaip pavydziu tau,kad sugebejai atleisti,kad gali kalbet apie tai ir neskauda...netikiu,kad man tai pavyks.o tos juodos mintys,tisliai pasakei,isisiubuoja kas kart vis stipriau ir niekaip negaliu ju sustabdyti..net maniau,reikia nueiti paciam i kaire su viena is senu savo drauguziu,kurias visas meciau,atrades dabartine savo zmona,bet pati mano esybe tam priesinas..o ,gal ,palengvetu..skaityciau,kad lygu...nors labai tuom netikiu..aciu padedantiems apsispresti sunkiu metu..lauksiu daugiau minciu,patarimu..

Atui.O Jūs pabandykite nueiti išpažinties.Jums tikrai padės, patikėkit.Kitaip nusikamuosit be reikalo ir sugadinsit savo gyvenimą.Tik darykite tai nuoširdžiai.Beje, Jūsų mylimoji neturėtų žinoti, tai privatus sielos reikalas.

VIESNIAI14. O,ar ne jai reiktu eit ispazinties..? nesu garantuotas,kad gali palengveti,kai pasakysiu ispazintyje,jog mano moteris mane kazkada isdave ir dabar negaliu to niekaip pamirsti ir sieluojuos vis..pabandysiu,aisku,bet esu labai nustebintas Jusu patarimo.beje,nors ir esu tikintis,bet ispazinties nebuvau,keliolika metu minimum,tai,gal kas pasikeite nuo to laiko,sitaip valantis siela..bet kokiu atveju,aciu Jums labai uz patarima.

Atai, to daugiau nei pakanka. Turi triju zmoniu liudijimus. Nueik pasikalbeti su kunigu ar kitu sielovadininku butent tu.

Visai nesena diskusija buvo apie ejimus i kaire. Gali paskaityti ja "kiek kartu per savaite jus perkate seksa".

Mano galva, teisingas kelias taip kaip rasiau pirma.

na,lieka pasikliauti jumis ir pasikalbeti su kokiu vienuoliu,nes kunigais kazkaip nelabai pasitikiu..tiesa sakant ,todel ir ispazinties taip senai bebuvau..bet,ar Jus manot,kad pokalbis su dvasios ganytoju,pades pamirsti visas nuoskaudas ir privers mano mylimamaja nebeisduoti manes..?tiesa sakant,as tikiu ja labai.gal labiau ,nei savim,bet mano kirminas vistiek mane grauzia..ne syki masciau ja palikti,bet nezinau kaip ..nes is jos puses jauciu tokia meile ir atgaila,kad pats jausciaus ne zmogum,pabegdamas..be to,as ja labai myliu.o.svarbiausia,turim stebukla-bendra kudiki...aciu Jums.