Kurstyti aistrą

Manęs ir neliečia, bet čia juk patarimų forumas

jei nepastebejote, ne as temos autorius ir patarimo neprasiau be to nereiktu ziuret i dalykus is vienos pozicijos. as neteigiau, kad butent taip elgtis reikia, taip kaip jus issireisket krastutiniu atveju per valentynke... o tiesiog pateikiau kaip pvz. jog kai tarp zmoniu yra tikra meile, jie moka dziaugtis ne vien atnestomis gelemis netiketai suorganizuota kelione ar isvyka, o dziaugias kiekvienu dalyku ir kiekviena smulkmena, kuria daro antra puse. o jei nera tos tikros meiles tad jokie atliekami darbai, ar siulomi dalykai nesuteiks kitam zmogui dziaugsmo ir visada ras prie ko prisikabinti. kaip pvz. mano draugu seimoj moteriai yra didziausias dziaugsmas jei vyras kada isplauna indus, kitoj draugu poroj(dar ne seima), mergina nuolat nepatenkinta vyru, nesvarbu, kad jis visada padaro valgyt, sutvarko kambarius, suplauna indus, uzdirba pinigus, bet visada randa prie ko prikibti, pvz blogai spintelej padetas isplautas puodelis...

Hmm manau, kad aš kitaip interpretuočiau tai, kas vyksta draugų šeimoje.
Kurstymas ir yra kurstymas todėl, kad tai netikėtumų ir malonumų darymas kitam žmogui. O ne saugojimas, kad nepriprastų prie gero gyvenimo.
Ten, kur vyras išplauna indus - matyt moteris laiko tai savo savaime suprantama pareiga ir toks vyro elgesys jau romantikos viršūnė. Nežinia kokie pas juos kiti santykiai ir kaip jie pasiskirstę pareigomis ir darbais.
Čia kaip ir su dovanomis - jos turi būti parinktos konkrečiam žmogui su konkrečia mintimi ir malonumą suteikia pats rodomas dėmesys, o ne dovanos svarba. Kažin, ar tave pradžiugins pats brangiausiais ir kokybiškiausias staliaus įrankių rinkinys, jei tai nėra tavo hobis, arba draugės pačios padarytas paveikslėlis iš gintaro gabaliukų, nepaisant kiek meilės ir darbo ji į tai įdėjo, jei tai tu tokių daiktų tiesiog nevertini.

Na rastu minciu destymas niekada nebuvo mano stiprioji puse, tad gal todel zmonem dazniausiai sunku suprasti mane Akcentas turetu buti toks mano visu minciu, pirmiausiai turi buti ka kurstyti t.y. tarp zmoniu turi buti tikri jausmai, o ne vien prisirisimas ar ipratimas. Tada tas klausimas kaip kurstyti nueina tarsi i antra plana ir tampa nebe toks svarbus. As manau taip, kol neirodyta kitaip

Is tiesu kartu neskaiciuokim Viena zidini kurstai kiekviena diena, taciau, jei ekonomiskas, gal uztektu karta per metus Taciau drauge privalom liepsna vis stebeti ir pakurstyti laiku

na kam tas sukonkretinimas, ar kas 5 ar kas 10 dienu..., grizimas laiku namo ir lekshtes nusinesimas turetu buti pareiga, o ne staigmena..
tai turi eiti is sirdies ir jokiu isankstiniu pasirengimu tam nereikia
nesimas kavos i lova turetu butu malonumas , o ne prievole..
negaleciau buti su zmogum, kuris nerodo demesio ir nedaro staigmenu..

Jooo. Vidumi jaučiuosi 20 metis. Žodžiu jaučiuosi puikiai.
Analizuoju: Staigmena gimsta į aistrą. Kaip viskas paprasta ar ne ?!
Įdomu kaip tai atrodytu nugyvenus 20 ir daugiau metų poroje?!
Dalį staigmenų jau įvardyjo, gal galimą būtų toliau vardinti?!

Pagarbiai
swx

Idomu, kokia jusu gyvenimo patirtis? Kokias staigmenas naudojot, patirtim gal pasidalinsit, nes kaip suprantu ne dvidesimties ir ne trisdesimties esat

Man atrodo, aistros - nepatikimas reikalas. Staigmenos taip pat - vieną dieną tiesiog gali pritrūkti joms fantazijos...
Svarstau, jei poroje/šeimoje reikia kažką kurstyti, kas išlaikytų sutuoktinius ilgą laiką/visą gyvenimą drauge, tai kaži ar aš turėčiau kurstyti kito jausmus, o kitas - mano, ar kiekvienas turime kurstyti SAVO jausmą artimo asmens atžvilgiu?
Man atrodo, aš turėčiau rūpintis būtent savo jausmu. Pagalvoti kasdien apie tą žmogų kaip apie Dievo dovaną ir kaip apie tą, kuriam pažadėjau meilę, rūpestį ir kuris man tai pažadėjo, ir pan. Už tokius dalykus argi nekyla širdy dėkingumas? Tada natūraliau išeina ir pamaloninti tą savo artimą, ir kokius nors jo erzinančius įpročius pakęsti. Ir nereikalauti, kad kiekvieną dieną jis/ji vis įdomesnis/ė būtų.
Aišku, geriausia, kad abu tokios nuostatos laikytųsi, o jei tik vienas, kaži ar ilgai ištvers.
Nelaikau blogu dalyku prisirišimo - man atrodo, jis neišvengiamas ir reikalingas, jei pora nusiteikus ilgalaikiam gyvenimui.

Pasiūlymas asmeniškai qq:
gal tamsta galėtum vieną vardą pasirinkti: qq arba swx. Kam tas dvigubumas reikalingas?

Nelabai suprantu kuo Jums tai kliudo tačiau pabandysiu pasitaisyti, ten vardas ir pavardė jei ką swx į vardo lauką neleidžia įrašyti "Toks vartotojo vardas jau yra, pasirinkite kitą." o pavardės rašyti nefasonas

Na kažkaip panašiai turėtu skambėti taip kaip Jūs Dainelę sakėte" turėčiau kurstyti kito jausmus, o kitas - mano" nes kitaip neįsivaizduoju. Kol aš žiūrėsiu TV Jūs ten visą laužą užkursite.
Pastebėjau dažną tokių porų. Nors ir šeima, tačiau "vienas sau kitas sau". Paskui kalba rutuliuojasi kalbos "Jis manęs nenori" arba "ji susirado kitą". (Pagrindinė mano klausimo esmė, šiek tiek pakavota) Negalėčiau paneigti, kad kadanors ateityje rašysiu mokslinį darbą iš kur atsiranda meilė, tačiau galiu patvirtinti, jog tai man begalo įdomu. Kažkaip melė ateina po to išeina o gal tegul geriau neišeina ?!

pagarbiai
swx