kas man nutiko po skyrybu?

seip mano patirtis gal biski ir kartoka taciau as ta jausma pazystu na nebuvau vedes, bet turejau taip pat ziauru issiskyrima ir jis man tesesi daugiau nei penkis metus, pasaulis tapo juodas baltas, jokiu spalvu neturejo, tiesiog teki sroveje ir tiek, jokie jausmai niekas nedomino, taciau buvo viena gera labai drauge kuri isties padejo isbristi is visa to ir jai sakau didelis aciu, nors ka ji padare man tai aciu kaip grudas grudu sandely, isties atvere akis, emiau skirti daigtus ir vel dziaugtis gyvenimu, isties mes ziurime kad mums blogai, na nesakau, buna skaudziu akimirku, taciau kai kas man nutinka kas negero as visada pagalvoju apie tai kad yra zmoniu kurie ir blogiau uz mane gyvena, as turiu tai ko jie neturi ir turiu dziaugtis tuom, nes galima to ir netekti, kiekvienas kazkiek mateme ir juodo ir balto skausmas grudina mus,

tad nenusimink, turi turi akis kuriomis gali matyti, turi rankas kuriomis gali liesti, turi kojas kuriomis gali begioti, tu turi sirdy kuri plaka ir moko pajausti, o kiti neviska turi

labai teisingi pastebejimai, labai daznai zmones ypac lietuviai megsta dejuoti kaip jiems blogai. blogas darbdavys, taciau jie nieko nedaro, kad pakeistu darba. issiskyre su antra puse, bet nieko nedaro, kad uzmirstu ar susirastu kita. o vis dejuoda ir dejuoja, lyg tokios bedos butu pacios didziausios pasaulyje. Net nepamatydami aplik save isties svarbiu dalyku. Visada yra gerai objektyviai paziureti i savo situacija, ir palyginti su zmonemis, kuriems is ties sunku. tada taip nublanksta tokios musu problemos, kad net nedrasu kam pasiguosti, jog kazkas blogai ar nera noro kazka daryti...

Taigi del tu visu ranku ir koju viska puikiausiai suprantu ir, kaip minejau, nebeverkslenu del skyrybu, priimu gyvenima, koks yra, net dziaugiuosi, kad jis nestovi vietoj, visaip aukleja mus, patarkuoja, protina,, dziaugiuosi , kad vienus zmones keicia kiti, nes but su tais paciais visalaik butu neidomu... ir pan., taciau sakau, kad kazkas pasidare, ir,nors samoneje, jau nebepergyvenu, kazkaip issijungiau is pasaulio ir viskas "dzin", gal net ne del to vaikino,tiesiog nebesugebu normaliai atsigaut is soko.

del to kito, tai kaip gali but su kitu, jei tas kitas visiskai netraukia? negi buciuotis ar net myletis per prievarta... tada tikrai nuo santykiu su vyrais atbaidytu bent jau as staip galvoju.

Na tokiu atveju manau geriausiai tiktu posakis: Laikas padeda uzmusti meile, meile padeda uzmusti laika Nes nemanau, kad galima rasti kakzoi recepta specelu uzmirsti kita zmogu, o laikas tam puikiausiai tinka, tik jo reikia kiekvienam individualiai. Vienam keliu menesiu, kitam metu, kitam keliu metu. O kol taip nutiks belieka gyventi iprasta gyvenima, dirbti, linkmintis, megautis gyvenimu. Ir karts nuo karto galima pagalvoti, jei santykiai baiges, vadinasi tos meiles ir nebuvo, nes meile tai dvieju zmoniu rysys, o jei nebuvo, vadinasi ji dar kazkur laukia ir reikia jos ieskoti. Man tai padeda, gal pades ir jums

kreipkis i psichologa, issikalbesi -palengves, parasys kokiu vaistu...Kam save kankinti tiek laiko, rimtai gali susirgt.

Keistas klausimas. Man nieko nenutiko po skyrybu, nebent dvasiskai stipresne tapau. Skyrybos, kaip ir vedybos - elementariausias iforminimas dokumentu. Visas procesas emociniu, psichiniu ir fiziniu kanciu vyksta iki tol, kol pasiryztame ir padedame taska, suvokiame problema ir atrandame buda jai isspresti. Aisku, vieni saudosi ir pjaunasi, kiti graziai paduoda ranka ir issiskiria be pykcio. Sunkiausia pergyvena vaikai, nes ne viska pajegus dar suvokti, o paaiskinti tikrai sunku ir sudetinga, nes svarbu nejuodinti ir nekaltinti vienas kito.

kora, reiskia tu jo nemylejai. As irgi savo ex nemylejau, todel po skirybu pajutau dideli palengvejima.

Sutinku, kaip anksciau Binary rase, matomai, buvau uzstrigus 1-oje meles stadijoje, paskubejau, galvojau, kad zmonems Gamtos duotas liezuvis ir protas turetu seimoje kylusius nesklandumus isspresti, taciau, prisipazistu, klydau, nes per savo prizme zmogu as maciau, o jis buvo truputi kitoks

Veliau reikejo isgyventi, dali vyro vaidmens perimti, rupintis vaikais ir t.t. Dabar noreciau visdelto dar pagyventi

Praleidau tą Binary pasisakymą. O kokios tos meilės pakopos?

O "išsiskirti be pykčio" - labai abstraktus pasakymas. Vistiek, tiek viena, tiek kita pusė kažkuriuo metu suprato, kad viltys buvo nepateisintos ir turėjo dėl to pykti, niršti, jaustis įskaudintais, nuviltais. Tik paliekantysis - iki priimdamas sprendimą, o paliktasis - po to. O ir tai, dažniausia taip ir nebūna aišku kas ką paliko.