Kaip isitikinti, kad jau padriau viska?

JOKIO

jokios vilties?

...šešerius metus kentėjau, bandžiau keistis, kaltinau save, kad aš kažką ne taip darau... deja... šiandien (jau septyni metai kaip išsiskyrus) žvelgiu atgal ir galvoju.. kodėl tiek ilgai tempiau... ir tiek veltui laiko ir savęs atidaviau tam, kuriam gal to ir nereikėjo... Bet neprimkit mao žodžių,kaip patarimo, tai tik mano reakcija į diskusiją.... kiekvienam savo..

Kodėl... vilties visados yra
Tik yra kitas klausimas - kiek esi pasiryžus paaukoti už tai, kad išsaugoti kaip jau supratau nelabai kokius santykius(kaikurie/kaikurios paaukoja visą savo gyvenimą)? Kažką konkrečiai patarti yra gana keblu - neaišku kaip visą šitą situaciją mato jis pats(gal jam atrodo, kad viskas yra nuostabu)

niekas jums geriau nepades nei jus pati. Gyventi kartu, jei nelike jokiu jausmu, vien del vaiko neverta. Pabandykit porai sav kur nors isvykt ir matysit pasiilgstat to zmogaus, truksta jums jo ar ne...

Kas keisciausia, labai gerai jauciausi kai jis buvo pusei metu isvykes. jauciausi tokia rami, kiekviena karta namo gryzdavau be nerimo sirdy, nes zinojau kad vakaras bus ramus, nebus namuose to prakeiktojo alkoholio kvapo.
gal ir sunkiausia yra tai, kad kaip zmogus - jis yra geras, bet kuo toliau as jame matau ligoni, o ne vyra kuriuo galeciau pasitiketi ir kuriuo galeciau remtis. o palikti ligoni kazkaip - nehumaniska.

rasau ir suprantu kaip kvailai skamba mano zodziai, jauciu kad sprendimas gludi manyje ir tik reikia imtis veiksmu. nenoriu griauztis ir gailetis. laikas veikti. priimti sprendima. bet palaikymas toks reikalingas.

o idomu ar yra pagalba moterims norincioms skirtis?
moterims pries kurias smurtauja - yra, ta suprantu. o norincioms skirtis?

Šiaip dažniausiai (nežinau kaip jūsų atveju) tokius santykius, kaip jūsų, lydi psichologinės manipuliacijos. O psichologinės pagalbos linija turėtų padėti ir tokiais atvejais.

Taip kaip supratau vyras mėgėjas kilnoti taurelę kaip sakant. Na, o jis to netraktuoja kaip problemos? Ar per laiko tarpą jo išgėrimo kiekiai nepadidėjo? Jei padidėjo ir didėja toliau, ir jis tame nemato problemos - na tada pirminė užduotis parodyti jam, kad tai yra problema, o tai, kad jis suprastų, kad tai problema - turi pasiekti "dugną" ir tada jame likti iki gyvenimo pabaigos, arba pradėti kilti atgal Jei pasiekus "dugną" šalia yra ištikima, mylinti žmona - tada kilti aukštyn yra ganėtinai nemaži šansai, o jei ne tai yra ganėtinai sunku, o dažnai praktiškai net ir neįmanoma
Ką šneka giminės, artimieji?

rodos visi ir mato sia problema - tik ne jis.
tiek jo artimieji, tiek mano puse.

dazniausias atsakymas "o kas cia tokio, tik pora buteliu alaus, juk visi geria o ir tau nieko blogo as nedarau" bet is ties dziaugiuos kai per diena istiesu isgeriama tik du buteliai alaus nes tikrojo ju kiekio nustatyti buna neimanoma ( o jeigu dar pasitaiko puslitris)

alkoholizmas yra liga. Ja reikia padeti isgydyti antrajai pusei.
Jei tu susirgtum kokia liga, juk nenoretum, kad delto sutuoktinis tave mestu?

Viska palikti lengviausia (nera lengva, bet LENGVIAUSIA). Bet juk prisiekei myleti ir varge, ir skurde (ar kokie ten dar prie altoriaus sakomi zodziai?)
As uz tai, kad ieskotum budu.

p.s. zinau, kad jis sakys, kad jis negeria. Bet tai yra ne NENOREJIMAS PRIIMTI PAGALBOS, o LIGOS NESUVOKIMAS.
Juk pirmas zingsnis i alkoholizmo gydyma - suvokimas, kad sergi priklausomybine liga.