Vyras išprotėjo!

Kai įlipa smirduoklis, visi gaivaus oro šalininkai susigrupuoja į kitą autobuso galą, atsiranda reikšmigų susižvalgymų, nosių paraukymų, bendrų minčių (kaip greičiau įkvėpt tyro oro) - žodžiu, idealios sąlygos pažinčiai Bet jau nukrypau nuo pagrindinės temos...

Situacija apie norą užsiimti vien tik dėstymu ir nieko daugiau - labai hipotetinė. Niekur žmonės gerai negyvena vien iš dėstytojo algos. Dėstytojavimą visuomet lydi kita veikla, leidžianti uždirbti ne tik ant duonos, bet ir ant pieno.

Jei jis nejaučia diskomforto, tai koks skirtumas ką mano ta visuomenė?

Žmogus, manantis, kad kažkas turi teisę iš jo reikalauti kažko taip ir nesielgs.
Juk yra vyrai, kuriuos ilgus metus išlaiko moterys Vieniems jos mūzos, kitiems - "bobše, kuriai rūpi tik bulvės". Ir nieko, gyvena

Juk kalba ne apie šeimą, kur 4 vaikai, o žmona - neįgali. Tuomet toks pasirinkimas gali ženkliai pabloginti visų padėtį.

Man išvis pats klausimas keistas - prie ko čia ką pagalvos moteris, jei pasirodo, kad tikroji problema - reikės autiku važinėtis

O gal reik kaip toj pasakoj," ka diedukas padarys, viskas bus gerai". O jei rimtai, jei seimoje santykiai normalus, galima ir susitart, ivertinant tai, kad jei vyrui nuo to pelningo darbo jau stogas vaziuoja ir jis jau nebeistvers be mediku pagalbos, tai del jo sveikatos, galima ir taupiau pagyvent ir autiku pavazinet ir pestute pavaiksciot...I viska reik blaiviai ziuret, kam reikalingi bus pinigai, jei vyras bus invalidas ir t.t.

Šiaip reikėtų pagyventi tokiomis sąlygomis, kad paskui konkrečiai galima būtų atsakyti. Nes žmonės prie gero greitai pripranta ir paskui pereiti prie paprastesnių sąlygų gali būti sudėtinga... Nes, kaip įsivaizduoju, gali tekti keisti iš būstą, ir automobilį, ir sporto klubą, ir kirpyklą ir dar daug dalykų į mažiau prabangius. Galbūt net dalis draugų atkristų.
Apskritai matau dėstytojo darbo privalumus prieš verslininko darbą - dažniau namuose vyrą šeima matytų, bent per vasaros atostogas. Kad būtų mažiau streso, tai negarantuoju.
Teoriškai galiu pasakyti: o, taip, žinoma, palaikyčiau vyrą, nes pažadėjau su juo gyventi džiaugsme ir nelaimėje. O praktiškai, kas žino, kaip būtų. Nuo santykių ir pagarbos tikrai priklauso.

Pala pala, bet tai deastytojai tikrai uzdirba tiek kad normaliai gyventu. Nekalbu apie prabanga bet 2, 3 tukstanciai i rankas normali pinigu suma. O ka zmona nedirba? Kas jai vyras darbo jautis? O ko jai nedirbti kruta darba ir inesti didziaja dali i seima? As tarkime uz moteru ir vyru lygias teises ir stereotipo kas ka turi islaikyti nepalaikau.

Bet dar Zygfridas minėjo automobilį, kuriam reikia 3000lt per mėn. Jei jis ir pakeitęs darbą, norės tą automobilį pasilikti, tai jau ne žmonos reikalas padėti tą automobilį išlaikyt.

Bandau isivaizduoti automobili uz 3k per menesi. Jis ka lizinginis? NA cia jau kitas klausimas del isipareigojimu pries banka. Tai arba parduodi auto ir atsiskaitai su banku arba kaip nors kitaip sprendi problema. Automobiliu buna visokiu nereikia su Q7 vazineti.

Man irgi sudėtinga tai įsivaizduoti, todėl nuo vienareikšmiško atsakymo susilaikau. Ką žinau, kaip tada mąstyčiau.

Klausimas ganetinai paprastas. Ar gali zhmogus tiketis buti suprastu, jei pasirinks gyvenimo salygu pablogejima vardan megstamo darbo.
Aplinkiniai/visuomene greichiausiai nepasmerks tik todel, kad bus isitikinus, kad tai nebuvo samoningas sprendimas. Manys, kad elementariai zhmogui nepasiseke ir tiek.

O sheima .... na velgi priklauso nuo to ar pereinama nuo prabangos iki komforto. Ar nuo komforto iki nepritekliaus. Pirmu atveju - nematau esminiu problemu. Na nevazhiuosi 3 kart per metus i kanarus, uzhteks ir vieno karto per 3 metus Bet antruoju atveju ... nemanau, kad sutikchiau.....
Zhmogus greit pripranta prie gero. Ir kai tenka atsisakyt yprasto komfortishko gyvenimo - atsiranda daug nepasitenkinimo. Ir tai pradeda griauti santykius, nes prasideda priekaishtai sau ir kitiems ir pan. nemalonus dalykai.
Tuo labiau - esu isitikinus, kad ilgainiui, tokiomis salygomis, ir tam pachiam vyrui tas jo pasirinktas mielas darbas apkars .....