Tarpusavio nesutarimas santuokoje

paskutinis komentas skirtas Nerijui

dazniausiai taip drasiai kalbam,kai ta zinom,o jei zinom,vadinasi greiciausiai patyrem;)
nieko cia izeidziancio nepasakiau:P

Kad butu ramiau, pasakysiu, kad seimos sukurusi nebuvau, alkoholiko vyro neturejau :P~~~~~~ Sneku apskritai.

jei kartais dar ir pagalvotum isvis nereiktu nesamoniu rasyti :D

as manau,jei kazka panasaus patirtu kaip autore,pagalvotu:D

Vaikai gyvenkime draugiskai:) negana to, kad pradzia istorijos problematiska, tai dar ir forumo dalyviai susiplieks:)greiti sprendimai nera patys geriausi, nes sugrizti i ta pacia vieta neimanoma. Nuo musu paciu priklauso kokia bus musu seima ar draugyste, mes patys arba skaudinam arba mylim. Kad dauguma seimu nelaimingos as nenoreciau sutikti, gyvenam tik karta, todel visa gyvenima buti nelaimingu yra per didele kaina. Gal pabandykit pagyvent atskirai, bus 2 galimybes arba taip ir issiskirsit, arba suprasit, kad vienas kita mylit ir vienas kitam reikalingi.:)

forumas yra tam,kad pasidalintume mintimis,padiskutuotume...o ne ikisti sava komentara ir ji,ir tik ji laikyti teisinga ir begalo protinga iseitimi...

Taika zmones;)

Sakoma,nera ugnies be dumu.
Saunu,kad Nerijus vandenuku ugni uzpyle:)

Sveiki, pas mane seimoje panasi situacia kaip ir pas minx_girl69. Kaip vede dar nera metu, o vaikeliui tik keli menesiai. Namie barniai kiekviena diena, nes: sedziu su vaiku viena namie visa diena iki pat velyvo vakaro. Vyras grizta namo apie 8 h, kai jo darbo grafikas laiksvas. Pries tai jis speja susitikti su keliais draugais. Savaitgaliais keliauja jis zvejybos su nakvyne. Vel lieku viena. Prasau pabuti su mumis daugiau, bet tada as liek bloga. Sako, jog as koks buvau toks ir busiu, vaikas neturi pakeisti mano gyvenimo. O didziausias man siurprizas buvo jo pareiskimas, jog vaziuos jis paatostogauti i siltus krastus neuzilgo. Jo zodziais tariant, nori pailseti nuo darbo ir seimos. Gris labiau mylintis :) Tai kas bus po 10 metu, jei metus neisgyvenes jau pavargo? Apie mane visai nepamasto, jog as taip pat esu pavargusi - diena nakti su vaiku namie sedziu. Tai ir nebezinau ka ir daryti. Jau nekarta galvojau susirinkti daiktus ir kartu su vaikeliu iseiti pas tevus... Noreciau jusu nuomones apie tokius santykius!

Dalelei:
Praverstų rimtas pokalbis apie pareigų dalinimąsi. Atrodo, tu per daug užsikrovei. Turėtum pati kartais išeiti iš namų savo reikalais(kad ir be nakvynės). Pasiimti vaiką pas tėvus spėsi visada. Kol kas pabandyk jį įkinkyti į savo vaiko auginimą. O jei neišeis, tai tikrai negaila palikt tokį vyrą... Gal sukurk situacijų, kai jis pamatys, kad gali tave prarasti. Kol kas tu, ko gero, esi labai nuo jo priklausoma, tai ir elgiasi kaip su verge. Bet vaikui ūgtelėjus galėsi dirbti, atsikovosi finansinę nepriklausomybę.