Kas sunkiau: palikti ar būti paliktam?

Iš patirties žinau, kad sunkiau palikti. jau nekalbu apie trumpalaikius jaunų santykius, o apie ilgalaikį bendravimą. paliktą visi guodžia, jis turi teisę savęs gailėtis. O palikęs visada būna negerietis :) . Ir viduj kirba kaltės jausmas- kažkas liko nelaimingas. Nors mano atveju, tai buvo neišvengiama, jo nusisukimo nuo šeimos buvo ilgi metai, bet vistiek nutraukus liko jausmas, kad kitam nėra gerai.

Kaltė žinoma lieka. Bet kai palieki kitą žmogų tai būna subrandintas, apgalvotas žingsnis. O kai palieka tave - netikėta kaip perkūnas iš giedro dangaus, atrodo gyvenimas sugriuvo.

o as pasakysiu taip....Sunku ir net labai ir vienu ir kitu atveju, jei buvo kazkokie jausmai ....

Man sunkiause kai mane palieka. Nors nesu palikes paneles. Man tj sunku. Visada ieskau kompromiso kjp blogejancia situacija pataisyt. Bet kad ivykiai pradetu taisytis nepakanka vien mano pastangu. Kiekvienos skyrybos yra skirtingos ir tuo paciu panasios. Aisku skyrybos is oro neivyksta. Tj prcesas kuris kaupes po biski. Kol galu gale sprogsta. Ir td kaskas lieka iskaudintas, nes to nesitikejo, o kaskas galvos kad gerai pasielge. Gal skyrybos yra gerai bet tikrai nevisais atvejais. Aisku jej visiskas nesusikalbejimas gaunas tj kito varianto ir negali but kjp tik skirtis. Negeris kj ilga laika statyta jausmu pily sudrasko permainu vejas. Pazvelgus is kitos puses po kiekvienu skyrybu zmogus supranta kokes klaidas dare o ko nepadare. Susitaikius su mintim kad skyrybos buvo neisvengemos reike nusiteikt pozityviai ir pasistenkt atverst nauja gyvenimo lapa. Nes gyvenimas skyrybomis nesibaige.

Man lengviau būna, jei palieka mane.Pačiai sunku palikti,įskaudinti žmogų, kuriam esi svarbi, o iš pasalų to daryti nemoku, nebent būtų kažką labai prikiaulinęs.Taip ir esam kartu, nors jaučiu, kad tai nėra visiškai mano žmogus...

Skaudu tos skyrybos,sunku paskui bendrauti,o tenka dar ir padeti,jei yra vaikuciu.

Palikti sunku, bet kai tave palieka dar sunkiau. As savo skausma visada jauciu stipriau nei svetima. Manau visi taip pat.

Man tai neaišku, apie ką kalba. Ar skirtis su bendradarbiu, ar su pažįstamu, ar draugu, ar mylimuoju, ar vyru. Kuo glaudesnis santykis, tuo sunkiau. Kai kada tai blogiau, nei savo artimąjį palaidoti. Mirtis neišvengiama, o išsiskyrimas - gal tai apmaudi klaida, nesusipratimas, kuriam išsiaiškinti pritrūko gal visai nedaug geros valios ar kantrybės, ar supratingumo.

Teko skaityti ne viename psichologiniame straipsnyje,kad tam zmogui,kuris palieka,yra sunkiau. Bet as manau,kad tai netiesa. Galbut veliau,kai jis suvokia,ka padare,gal tada jam ir buna nors kiek sunku,bet is pradziu,kai jis sitaip pasielgia,tikrai nemanau,kad jam labai jau sunku..

Labai trumpai, aiškiai ir protingai pasakyta. Atviras pasikalbėjimas visuomet atskleidžia daug daugiau, nei galima tikėtis ir niekada nereikia elgtis spontaniškai. Nes daug daugiau padaroma ramumu.