ugnelė: Aš manau, kad toks desperatiškas santykių gaivinimas nieko neduoda, dažnai tik atvirkštinę reakciją sukelia. Aš asmeniškai daugiau užsiimčiau savimi, stengčiausi pati labiau tobulėti, geriau jaustis, geriau atrodyti, o tada dažnai ir vaikinai, pamatę, kad niekas į juos įsikibęs nesilaiko, pradeda kitaip mąstyti. Vyrai yra medžiotojai, jiems nereikalingas laimikis, kuris pats ant žemės prie kojų voliojasi (atsiprašau už grubų išsireiškimą). Vyrai visada mėgsta vytis grobį, kuris nuo jų bėga ir patys puola bėgti, kai pajunta, kad vejasi juos.
Lengva taip rasyti, to moko ir straipsniai zurnaluose, ir knygose. Tuo metu, kai duzta santykiai, visas saves tobulinimas neaktualus, kiti vaikinai irgi visai vienodai. Tik skausmas, noras buti su tuo zmogum. Protu zinai, kad jau viska, kad turi gyventi toliau, o sirdimi viliesi, o gal? Dar bandai kazka daryti, kalbetis, viskas veltui... Ateina laikas, kai save itikini, kad jau santykiai uzgeso. Darosi lengviau, reikia tam laiko. Vienpuse meile pasmerkta , gali gyventi tik fantazijose. Svarbu kaip is to iseiti. Nesivaikyti seselio.