Poezija

Shumki, ką veiki darnios poros svetainėje, jei visą palaimą jau turi?

Prieš Naujuosius į mišką nukirsti eglutės
Išbėgęs Kazys, seną miną užkliudė.
Lig šiol sapnuose aš matau per naktis,
Ant eglutės šakų jo žydrąsias akis.

autorius nezinomas
swx

[color=#008080:3qaq82h1]O ant lūpų lieka kartumas.
Kartumas lyg kokio šampūno.
Juk atrodė kaip pasakų rūmas,
O susprogo - nepaliko:
nei sielos - nei kūno.

Nei kraujo balutės neliko.
Neliko nieko, nieko - tik dūmas.
O ir tas įsivaizduojamas.
Meilės skonį dabar primena
tas lengvas šampūno kartumas.[/color:3qaq82h1]

Algimantas Baltakis

[b:1dzi9won]Ar daug žmogui reikia?[/b:1dzi9won]

Gyvenimu skųstis tikrai negaliu.
Mane daug kas myli, aš daug ką myliu.

Turiu aš kam ranką širdingai paspaust,
Turiu prie ko galvą nuvargęs priglaust.

Ar daug žmogui reikia? Tik duonos riekės,
Tik vandenio tyro, tik savo kertės.

Tik darbo, kurs mielas. Šiek tiek šilumos.
Ir tai - tik todėl, kad nejaustum žiemos.

Ar daug žmogui reikia? Žolės po medžiu.
Žvaigždelės vienos tarp daugybės žvaigždžių.

Beribėje jūroje reikia bangos,
Užtykštančios tau ant krūtinės nuogos.

Ar daug žmogui reikia? Padangės taikios,
Kurioj ne bombonešiai - paukščiai lekios.

Tarp daugelio žemės vingiuotų kelių -
Vienintelio kelio. Nereikia kelių…

Kad žemę mylėtum, nekeiktum dangaus,
Dar reikia - nors vieno - bičiulio brangaus.

Ar daug žmogui reikia? Aš galvą suku…
Ir maža, ir daug… Atsakyti sunku…

[color=#008080:3w1k6t1u]Ir vėl mano tuščias kambarys
Jis turi langą ir duris
Ir spintą turi, kurioj daug daiktų,
primenačių tave... bet nesvarbu.
Žodžiu, tas mano kambarys
Turi iliuzines duris.
Kai tavęs nėra, jos atrakintos
O kai ateini...
Ai, man užteks ir spintos.[/color:3w1k6t1u]

/Karas1433/

Иосиф Бродский

Я не то что схожу с ума, но устал за лето.
За рубашкой в комод полезешь, и день потерян.
Поскорей бы, что ли, пришла зима и занесла всё это —
города, человеков, но для начала зелень.
Стану спать не раздевшись или читать с любого
места чужую книгу, покамест остатки года,
как собака, сбежавшая от слепого,
переходят в положенном месте асфальт.
Свобода —
это когда забываешь отчество у тирана,
а слюна во рту слаще халвы Шираза,
и, хотя твой мозг перекручен, как рог барана,
ничего не каплет из голубого глаза.
1976

O va aš prisimenu tik porą posmų:

私は楽しみにしています。
それを待っている
国内
何か -
末まで
開放
ドア。

        空虚。 
        。 
        ただし、
        狼たちの絆 
        誰か。 

        宇津ウィンドウ 
        研削 - 
        たぶん私？ - 
        彼の鎌で 
        死。 

        どのくらい 
        はどのくらい 
        寂しい 
        風が強い 
        夜！ 

        磨き輝く 
        ウィーン 

        星 - 
        運転 
        放浪者 
        希望。 

        私は転送するために、探しています 
        だから待つ 
        開放 
        ドア。 

第二虹の橋

        あなたと再び 
        不快。 
        付属 
        反対側から、 
        どこで死亡 
        太陽 
        森林。 

        付属 
        と笑みを浮かべて 
        ノミ 
        そして、眠くなる 
        何とか。 

        指 
        方法ピンク 
        花弁 
        壊れやすい。 
        Paskubom 
        星 
        Atsagstai 
        とvediesi 
        虹 
        橋 
        を超えて... 

        と記入 
        で充填 
        熱い。 

        放出される 
        フェアリーテイル 
        砂丘記入 
        それで... ...。 
        アビス - 
        深さ！ 
        そのわずかに 
        私は表示されません。 - 

        目を閉じ 
        進んでいる。 
         - シン - 
        ではなく、スリックタイヤ - 
        私に告げる。 

        その上で、是非、 
        どこで死亡 
        太陽 
        森林。

ARBA LIETUVIŠKAI, nes lt forume esam:
[Aš taip laukiu.
Taip laukiu
Ateinant
Kažko, -
Ligi galo
Atvėręs
Duris.

        Tuštuma.
        Nykuma.
        Nors užklystų
        Vagis
        Bet kuris.

        Užu lango
        Galanda -
        Gal man ? -
        Savo dalgį
        Mirtis.

        Kaip ilga,
        Kaip ilga
        Vieniša
        Ir vėjuota
        Naktis !

        Žiba spindi
        Viena
        Kelrodėlė
        Žvaigždė -
        Tolimoji
        Klajūno
        Viltis.

        Aš taip laukiu,
        Taip laukiu,
        Atvėręs
        Duris.

2. Vaivorykščių tiltais

   
   
   

       Tu ir vėl
       Ateini.
       Ateini
       Iš anapus,
       Kur nusinešė
       Saulę
       Miškai.
   
       Ateini
       Ir šypsaisi
       Kaltai
       Ir mieguistai
       Kažkaip.
   
       Virpa pirštai
       Kaip rožiniai
       Žiedlapiai
       Trapūs.
       Paskubom
       Žvaigždeles
       Atsagstai
       Ir vediesi
       Vaivorykščių
       Tiltais
       Anapus...
   
       Ir alsuoji
       Alsuoji
       Karštai.
   
       Skleidžias
       Pasakai
       Kopos Supiltos
       Ir...
       Bedugnė -
       Gelmė !
       Tik tu jos
       Nematai. -
   
       Užsimerkus
       Eini.
       - Nuodėmė -
       Ne dėmė, -
       Man sakai.
   
       Einam ten,
       Kur nusinešė
       Saulę
       Miškai.
   

   
   
   

   P.Širvys.
   quote="Lelis Borgia"]Prisiminiau tokią fainą poezijos knygelę, kurią skaičiau kažkada Palangoje prie jūros kopose su savo žmona nuogale iš Le livre d'or de la poésie français. Vieną eilėraštuką iki šiol tebemoku mintinai: QU'ELLE EST BELLE LA TERRE!
   Qu'elle est belle la terre, avec ses vols d'oiseaux
   Qu'on entrevoit soudain a la vitre de l'air,
   Avec tous ses poissons à la vitre de l'eau!
   La peur les force vite à chercher un couvert
   Et l'homme reste seul derrière le rideau.
   Le poéte se tient a la vitre des mots.
   Cette beauté qu'il chante, il la donne à son frère
   Qui se lave les yeux dans le matin nouveau.
   P.S. Naujas rytas taip ir nebeišaušo, žmona pabėgo ir iliuzijos sudužo, beliko tik maltis internete, o gaila.[/quote]

EILERASTIS....

Šį eilėraštį parašė vėžiu serganti paauglė. Ji norėtų sužinoti kiek
žmonių gavo jos eileraštį.

Prašome perduoti jį kitiems.
Jį išsiuntė jos gydytojas. Būtinai perskaitykite kas parašyta
baigiamajame žodyje po eileraščiu.

Lėtas šokis

Ar kada nors stebėjote vaikus,
Skriejančius ratu?
Ar klausėtės,
kaip lietus
Tyška į žemę?
Ar kada nors grožėjotės drugelio šokiu?
Ar žiūrėjote į saulę, besislepiančią už horizonto?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.

Ar kasdien lekiate
visą savo dieną
Nesustodami?
Ar paklausiate: "Kaip gyveni?",
Ar girdite atsaką?
Kai prabėga diena,
Ar gulite lovoje,
Ir jūsų galvoje skrieja Dar
kitas šimtas laukiančių darbų?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.

Ar nesakydavote vaikui:
"Padarysime tai rytoj?"
Ir skubėdami nepastebėjote jo skausmo?
Ar nenutraukėte ryšių,
Leidote gražiai draugystei užgesti,
Nes niekada neturėjote laiko
Paskambinti ir pasakyti:"Sveikas!"
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.

Kai bėgate taip greitai,
Kad kažkur suspėtumėte,
Prarandate pusę to kelio džiaugsmo,
Kai pergyvenate
ir skubate gyventi savo diena,
Tai - kaip neišpakuota dovana... Išmesta.

Gyvenimas - ne lenktynės.
Sustokite,
Išgirskite muziką,
Kol nesibaige
daina.

Kokia čia dar poezija, kai krizė ir panos tokios brangininkės? Dykai neduoda nors tu ką!

Vyrai irgi neima, nevarykit ant panų