Poezija

mylimės
susikibę abu
padalinti gyvenimu
smėlio klepsidroje

sėlina tikėjimo diena
netikėjimo naktis
bet neateina
išganymas

S. Birgelis, 1999

Labai gražu.Pritariu -

...labai patiko Zygfrid eiles,,paslepk mane..."...nors..kalba astriu pojuciu megejo lupomis...

pritariu Laimai, bet tas ketureilis "где ты нашла меня грязным" tai super...

....visi mes turim savu atspalvių........

Gaudžiau vėją laukuos pakerėta.
Parkritau ir verkiau praregėjus...
Iki vakaro tyro,vėlyvo
Iki saulės šviesos pradingimo.

Skaudžiai drąskė mintis supratimo,
Kad vijausi,apakus laukimo...
Vėjo šėlsmą girdėjau,jutau,
Širdies balsą krūtinėj slėpiau.

O gūdi ir tyli tamsuma,
Pylė tiesą skausminga srove...
Kaip išdeginta žemės pluta,
Prabudau sulig ryto vėsa...

Ir apnuoginta mano žaizda,
Degė,gaudė rytine žara,
Vėjas plaikstė ir smėlio lava,
Juokės,degino - aš pakirsta...

Baigėsi šokis.
Blėso žibintas.
Klevų šešėliuos
Ošė naktis.

Gėlės - nuskintos,
Gėlės - pamintos.
Gėlių ir meilės -
Viena lemtis.

Aš pažiūrėjau
Į tavo veidą,
Į tavo šaltas,
Gilias akis.

Ir sudrebėjau,
Rankas nuleidau
Ir apsiniaukiau
Kaip ta naktis.

Kažkas užgeso
Mano krūtinėj.
Susėdom tylūs
Ir svetimi.

O buvo dienos -
Svajonę pynėm
Ir mums giedojo
Gaidžiai pirmi.

Ne tos jau naktys,
Ne tie ir žodžiai.
Pakirptas auksas
Puikių kasų.

Neliko nieko,
Mergaite sodžiaus,
Iš mūsų meilės
Dienų šviesių.

Kur tos naktelės,
Atsidusimai,
Gilūs kaip šilo
Tyli daina?

Neliko tiltų
Atgal grįžimui.
Sudie, mergaite
Mano jauna.

Kurią mylėjau -
Šią naktį mirė.
Tu nebebusi
Daugiau man ta.

Kažkur sudužo
Į tamsą girių
Daina ir meilė
Nesuprasta.

Neprašysiu dievų (daina)

Ieškau savo veido
žaidimo detalių
rankos suaugusios
į pergales ir pralaimėjimus
tu mano vadas, tu mano akys
angelas
marmuro garbanom
pieši šešėliais tarsi krauju
manyje augantį mišką
kol palengva
užsimerkiu

Dievų išrašytomis rankomis
iš mėnesio nulipdysiu po sparną
kad galėtum pakilti...

Po vandeniu kelias į šviesą
pro tavo miegančios nuogumą
skirtingų rangų dievus
rytoj man ir vėl teks grįžti piemeniu
ir rytas mėlynom blakstienom
išpūs laiškus ant sienų
ir tu pabudus žinosi
kai grįšiu jūra
nušvisi iškvėpdama
žodžius
negrįšim

Dievų išrašytomis rankomis
iš mėnesio nulipdysiu po sparną
kad galėtum pakilti...

..gazus eilerastis t.y.daina,nuteiktu romantiskai...bet tas nepailstamai judantis storulis vercia krizenti..tai ranka pridengiau ir tada ramiai paskaiciau.klausimas-o tu pats rasai?ar tik nepasirasai?

Auksas

Ei tu, žemės aukse,
Kas tave išrado?
Pasakyk, kas davė
Tau besotę ryklę,
Kas ją atidarė -
Pragaro baidyklę?

Ak, žmogeli mažas,
Vieversių karaliau,
Žvelk! - saulelė grąžos,
Saulės - ligi valiai!

Saulė - tavo auksas
Ir dangus auksinis,
Saulei - žemės aukos,
Giesmės vieversinės!

Saulei - žemės auksas,
Ne gobšiųjų laimei!
Saule, saule, šauksiu,
Nugalėjai baimę,
Nugalėk ir auksą!

Leonardas Gutauskas "Paukščių takas"

Erdvės

<...>
Eiii ! Žvaigždėtos erdvės,
Tolumos beribės,
Žvelkit - neša gervės
Šviesą amžinybės!

Neša žemės vardą
Ir Tėvynės aidą,
Ten, už saulės vartų,
Kur Sietynai braido
Po ūkus - atrodo,
Lyg avytės baltos
Braido po atolą,
Geria rasą šaltą.

Visa taip - iš vieno:
Ir dangus, ir žemė,
Ir gėlėtos dienos,
Ir naktis bežadė...

/L.G., iš ten pat/