Dviratis ar automobilis?

Labiausiai nervina kegliai, kurie maisosi dviracio takuose. Uzsienyje jei pestysis eina per dviracio taka gauna bauda. Pas mus gali per veida gauti jei nubaidai koki pestyji. Ir kas svarbiausiai nesuprantu ko tie pestieji verziasi i ta dviraciu taka, jei yra jiems bet kokio platumo saligatvis...

Gerai pasakyta - kegliai. Tikrai, eina, zioplineja, o jeigu paskalambini skambuciu, dar atsisuke paburba, ko cia mazdaug trukdai... Ner kulturos!

Jau gerus du metus vasara i darba minu dviraciuku ir labai dziaugiuosi. Tik labai lietingomis dienomis jo atsisakau, bet jauciuosi daug geriau.

O aš vaikštau pėsčiomis (Vilniuje). Ir turiu konstatuoti, kad pėsčiųjų padėtis darosi dar blogesnė už dviratininkų.
Ir jei dviratininkai dar kovoja už savo teises, tai apie pėsčiuosius - dažniausiai senukus ir mamas su vaikais, nieks nepagalvoja.
Pripaišė dviračių takų ant šaligatvių, pėstiesiems palikdami tą dalį, kur stulpai stovi. Įdomu, kodėl? Ar pėstysis turi sugebėti kiaurai stulpą pereiti?
Antra, buvau padoriose Vakarų šalyse - dviračio juosta ten arba visai atskira, arba arčiau gatvės - nes tai vis dėlto transporto priemonė, o pėstiesiems palikta nuošaliausia juosta. Žodžiu, į vieną pusę bėgdamas vaikas nubėgs į pievą, į kitą pusę - pirmiausia paklius po dviračiu, tik paskui po automobiliu. Ir tai teisinga.
O Vilniuje? Ne tik kad stulpai pėsčiajam maišosi, bet ir transportas iš abiejų pusių - vienoj gatvė, kitoj - dviratininkams juosta išraityta. Kaip mamai su mažu vaiku jaustis? Net ir man nemalonu/nesaugu tarp dviejų greitai judančių geležų vaikščioti.
Ir kodėl aš, pėsčioji, turiu spaustis prie pat gatvės? Esą, troleibusų stotelės ten stovi, jos trukdytų dviratininkams.
Vėl pažiūrėkim, kaip tas dalykas sprendžiamas kultūringuose kraštuose: jei žmogui iš nuošaliausios/pėsčiųjų juostos reikia prieiti prie gatvės (pvz., pėsčiųjų perėjos, stotelės), ant dviračio tako taip pat nupaišyta perėja! Kai eini per ją, pasižiūri, ar kas neatvažiuoja, o ir dviratininkai sustoja praleisti. Tokioj tvarkoj, kas bebūtum, jautiesi gerbiamas visuomenės narys, nešnairuoji į kitus, nes jie tavęs neskriaudžia.
Man irgi baisiai pikta, kai Vilniuje gatvių pakraščiai, kur dviratininkai turi važiuoti, mašinomis užstatyti.
Bet visiškas negalvojimas apie silpniausius, kurie ir dviračiais nevažinėja, dar labiau piktina.

Visomis jegomis uz dvirati Vienas malonumas minti...ir sportas, ir greiciau susisiekti Vilniuje, ir pamatai daugiau miesto, zmoniu Tiesa, tampa problema su parduotuvemis, nes kadangi turiu tikrai brangu dvirati, baisu ji palikti prie parduotuves iejimo nors ir prirakinta, ir aisku, didziausia problema oras - per lietu jau tampa nebesmagu, nors ir yra neperslampantys specialus rubai. Bet jei tik oras geras, smagu - JAMAM DVIRATI!!!

Galvoju - kad tik butu kuo ilgesnis ruduo, tai kasdien dviraciu vazineciau! Bet jeigu lyja... nepatogu...