kaip sumažinti/panaikintilytinį potraukį?

Tema gal ir keista, nes visi nori priešingai. Esmė tame, kad dėl savo išvaizdos/būdo negaliu susirasti merginos, o ir nemanau, kad kada nors rasiu bent kiek normalią. O noras turėt lytinių santykių ir negalėjimas to turėt, trukdo mokslam, darbui, absoliučiai viskam, neleidžia logiškai mąstyt, susikaupt. Aš savo gyvenimu būčiau patenkintas, jei nebūtų to noro. Gal kas esat susidūrę, kas galėtų tą norą sumažint ar net panaikint? Esu girdėjęs apie vaistus, bet konkrečios informacijos nerandu.
P.S. tik nepradekim temos, kam man to reikia.

1. Kodėl manai, kad nesusirasi? Kas ieško, tas randa. Todėl nosį aukštyn ir ieškok, kantriai, pamažu. Ir rasi, tikrai.


2. Kiek žinau, tą norą apmalšina sportas, bėgiojimas. Pabandyk, blogiau nebus:)

1.ne to klausiu
2. jokia veikla nebepadeda, anksčiau padėdavo

tai usiimk tuo kur anksciau tik smarkiau.

As tai smaukau nuo ryto iki vakaro, bet dabar sutino man

Mirsi vaike greitai

Blemba, siuolaikinis jaunimas Vietoje to, kad eitu i gatve, pazindintusi gyvai, draugautu, myletu,tai arba sedi prie kompo visokiuose Feisbukuose arba smaukosi. Bendrauti nemoka, tai paskui ir kyla visokios pimpalu problemos Ar anais laikais kam nors reikejo vaistu nuo noro dulkintis??? Draugauji, uzsiverti mergaite ant kokios sieno kruvos retkarciais ir visi sveiki Ir niekam jokio gydymo nereikia

Smaukymasi visą diena, iki ištinimo, nemanau,kad geras variantas

Prasideda jau Kaip ir sakiau, turiu tokių problemų, dėl kurių susirast merginos neįmanoma. Daug metų bandymų sustatė viską į vietas. Kažkur sekasi, kažkur nesiseka. Man sekasi kitose srityse. Bet jei taip ir toliau, manau nieko nebesugebėsiu daryt. Tiesiog tą norą kažkaip panaikint ir viskas. Anais laikais negyvenau, o jei rimtai, tai ir nedomina, kas ten aksčiau buvo.

Viskas prasideda nuo minčių. Perdaug apie tai galvoji, užsuki mintis , o paskui nebepajėgi iš to išeiti.
Kai tik pradėsi galvoti apie seksą, turėk strategiją, kuom keisi tas mintis: darbu, sportu, pokalbiu ir t.t. Mąstyk pats. Nelengva, bet pamažu aistringumą pakreipsi savo naudai (jei netingėsi ir dirbsi ir nepaleisi vadžių), t.y. sugebėsi suvaldyti seksualumą ir jį pakeisti kažkuo kitu. Dvasiškai brandus žmogus sugeba sureguliuoti savo jausmingumą, aistringumą, silpną bevalį žmogų valdo jausmai, todėl paprastai nemąsto ir randa visokių būdų pasiteisinimui. Manau, kad seksualumo neigti neverta, jis svarbus ir būtinas, už jį reikia dėkoti, bet tik kiekvieno žmogaus valioje yra spręsti, ką su tuo daryti - būti gašliu ar valingu/išmintingu.
Man patinka valingi vaikinai .

Nera, zmogau , tokiu problemu, kad negaletum susirasti merginos. Susiranda berankiai, bekojai, akli, kurti, su kupra, Kvazimodai ir strosidlos. Neissigalviok, vaikine. Tai tik tavo klaidingas isitikinimas. Kazkaip prisiminiau jauna zmogu, rodyta per tv. Jis sirgi reta liga, nuo kurios labai sparciai seno. Kai zmona ji paliko, pradejo ieskoti drauges, bet dairesi vis i "leles". Zinoma, jokia ' lele' neuzkibo, arba labai trumpam. Gal ir tau, zmogau, pirmoj eilej merginos isore?? Krasnavicos gal ir nerasi, bet gal tai tik tavo laimei. Jos nebuna patikimos ir ne vien tau...)). Pakeisk mastyma ir taktika, ir kelaiuk i sekme. O apie vaistis pamirsk.