Aš sakyčiau - laikinai pristabdyti iš savo pusės tą ,,šturmavimą''. Kartais labai suveikia ir sustato viską į vietas tas ''katės - pelės'' žaidimas. Nes kai vienas intensyviai vis kabina, kitas užsiprogramuoja, kad anas niekur nepradings ir nebesistengia, gali leisti sau atsikalbinėti, atsisakinėti...
Pamenu, kai mane manasis labai atkakliai kabino, tai mano savijauta buvo ,,aha, mane labai myli, viskas ramu, niekur neprapuls''. Ar aš myliu - per tą atakavimą net nebuvo galimybės pagalvoti.
Ir tik kai kartą jis pramiegojo pasimatymą, tik tada per tas pora valandų mano viduje viskas stojo į savo vietas - Dieve, o kas bus, jei jis kur nors dingo? Supyko? Apsigalvojo? Tik tada pirmą kartą labai aiškiai pajutau, kad man to žmogaus irgi labai reikia.
Kartais tikrai sveika kažkiek palikti ramybėje, nelįsti į akis, leisti pasiilgti ir apsispręsti.
