Senbernis

Sveiki. Jau is draugu ir tevu gavau etikete - senbernis. Tai erzina. Noriu jos atsikratyti, bet kad nesiseka man jau su tom moterim, nieko negaliu padaryti.... Kaip jus su tuo kovojat?

O kam kovoti? Jeigu jūs juo nesijaučiate, neturite kompleksų, pasitikite savimi ir savo dabartine situacija, koks skirtumas, kokią etiketę jums sega? Jūs gyvenkite savo gyvenimą taip, kaip jums atrodo tinkama ir mažiau kreipkite dėmesio į kitų nuomonę. Pagaliau, kartais labai sveika pačiam iš savęs pasišaipyti, pats save pavadinkite ''senberniu'' ir tada kiti liausis. Taip jau gyvenime yra, kad kiti tol kažką kalba, kol mato, kad reaguoji į tai, o nustojus reaguoti ir kalbos baigiasi.

Na ir kas ko čia pykt čia būtų tas pats kai žydai pyksta kai juos žydais vadini,o jei rimtai tai kaip pasikloji taip ir miegi koks kitų reikalas tegul savęs žiuri ir rupinasi savais rūpesčiais o ne svetimais. tau kaip patinka taip ir gyvenk cia tavo asmeninis reikalas o ne kitų.

As tai suprantu... mane nervina irgi, kad linksniuoja... nu blem, anksciau nereikejo mergos, db noreciau, bet nelimpa.

Jeigu teisybe sako - nebutinai tu zodziu intonacija bus maloni. Jeigu, tarkim, mane vis vadintu "protinguoliu" - ilgainiui irgi uzknistu, nesvarbu kad teisybe
Kaip priesnuodi siulyciau pasityciot is tokio pavadinimo. Pvz "as ne senbernis, as - senbernarbernis" . Tik istart reikia ne su tokia intonacija, lyg save zemintum, bet oriai ir isdidziai, lyg kritikuotum neteisinga pavadinima(tik jokiu budu neneigti esmes - teisintis kategoriskai draudziama). Efektyvu tycia viska sutirstinti. Va stai dar viena sugalvojau: "jus gal to nezinojote, bet as jau buvau penkis kartus vedes, ir dabar tiesiog megaujausi budamas senberniu" . Arba - "o ne ne, as ne senbernis, patikekite... as turiu slapta zmona, laikau ja rusyje ir lankau ten kiekviena pirmadieni" (cia pasiteisinimas tinka, nes pasnekovas supranta, jog tai absurdas). Sie zodziai - kvailyste, bet kodel gi ne, gal pasnekovas supras jog neverta test kvailos temos..
Aisku, kad tai suveiktu turi but pasitikejimas viduj. Jeigu jis yra - galima netgi istart paparsciausia "taip, as senbernis, mmm..." ir padaryt tokia veido israiska, kaip jogurto reklamoje

ŠAUNUOLIS!!!

Viskas priklauso nuo požiūrio tarkim aš tokias atvejais atsakau, kad "esu putiova senmergė" Ir tada supaprastinu situaciją, svarbu pačiam nesijausti senberniu-senmerge. Aplink nemažai žmonių, kurie gyvena šeimose, o elgiasi baisiau už senbernius ar senmerges Yra irzlūs, viskuo nepatenkiti, siauro mąstymo, nuolat aptarinėjantys kitus, kritikuojantys - tiesiog nuobodūs Ir dar klausimas, o nuo kelių metų jau klijuojamos senbernio-senmergės etiketės? Mūsų šalyje kiekvienas mulkis leidžia sau komentuoti ir replikuoti kitam, galbūt pats bijodamas, kad pirma jo neužsipultų ir visos stėlės nesugrįštų atgal Aukščiau nosį, šypsena veide, pasismailink liežuvį visiems komentatoriams ir į priekį Pernai sugalvojau, kad moteris (tinka ir vyrams) po trisdešimties patenka į kategoriją "[b:l5ktg791]dar[/b:l5ktg791] graži ir [b:l5ktg791]jau[/b:l5ktg791] protinga" Tai ko nesidžiaugti?

O kaip vadinasi moteris po 40? Vis dar grazi ir jau labai labai protinga?

Moteris virš 40 galėtų būti seksuali ir išmintinga Galima pridėti ir epitetus "labai" Nežinau, kai būsiu tokio amžiaus - tada sugalvosiu, koks tas amžius ir kokia moteris tokio amžiaus

Žinoma protinga tokia protinga kad šalia jos visi vyrai kvailiais jaučiasi ,bet jokiu būdu ne senmergrė ar gyvanašlė.