Jauciuosi pasimetusi, nezinau kaip elgtis

o ko moteris gali noreti , ogi geru,siltu tarpusavio santykiu ir..............kad neapsiriktu ir nereiktu daugiau skirtis .

Tik eik greiciau paziureti, kas tau ten taip gerai raso, nes dabar tu ji idealizuoji. O paskui mums brukstelk, ar originalas panasus i virtuala.

O realiai prieš tai reiktų pasižiūrėti 2004 metų Ciro Ippolito filmuką "Vaniglia e cioccolato"(Vanilė ir šokoladas). Fainą meilės ir aistros istoriją. Ypač dabar, kai prasidėjo puikus Winterzeit - Glühweinszeit. Gal rasit ten atsakymą.

O aš patarsiu pasakyt abiem kaip yra iš tikrųjų, nes tai bus tiesa, nekamuos sąžinė ar dar kas nors, nereikės galvot ką, kam jau pasakei, ir ką sakyt, ką nutylėt vienam ar kitam,[b:1ur8fcud] tai bus tikra[/b:1ur8fcud]...

Na ir nesamone patarei! Niekas neaisku, o jau pulti abiems sakyti, kelti sumaisti tuscioj vietoj. Durnyste ir tiek. Pirma autore pati turi issiaiskinti. Bent jau i ta antra pasiziureti, ar ten yra kazkas apie ka verta galvoti. Nes dabar ka sakyti: patiko kazkoks virtualas? Ar tam virtualui sakyti: nezinau su kuriuo is jusu buti? Dar realios draugystes nera, o cia bac- gal su tavim lieku. Kai nieks realiai nesiule.

Galiu pasakyti, kaip man buvo tokioje situacijoje, nes viskas - lygiai taip, kaip tu sakai.

Susitikau su virtualiu vaikinu - labai gražiai ir linksai pasėdėjom, juokėmės iš vienas kito pokštų. Aš jam tikrai patikau. O jis man.. labai patiko, šaunus vaikinas. Bet ne tiek, kad be proto pulčiau į jo glėbį ir mesčiau draugą, su kuriuo santykiai kaip tik, atrodė, ėmė klostytis taip, kaip norėjau.
Dvigubo susitikinėjimo nepradėjau, nes.. o kur nuves santykiai, prasidėję nuo melo? mane dar daug sykių kvietė susitikti, o aš vis atsisakydavau ir negalėjau juk paaiškinti kur tikroji priežastis.

Beveik po metų išsiskyriau su draugu. Ir tada, žinoma, prisiminiau tą vaikiną. Bet taip pat man pačiai aiškesnės buvo priežastys, kodėl jo tada nesirinkau. Praėjo dar kiek laiko, nuėjau į daug pasimatymų, dabar horizonte - lyg ir naujų santykių pradžia.

Gerai kad nuėjau į tą pasimatymą - turėjau galimybę rinktis realybėje, o ne savo fantazijose. Ir pasirinkau. O virtualus vaikinas - tikrai jam vienas pasimatymas širdies nesudaužė.

O norėtum, kad tavo vaikinas ieškotų geresnės, turėtų kažkokį variantą, galvotų, kad kažkur yra geresnė už tave... o tau nieko nesakytų? O nesakytų tik todėl, kad jei geresnės neras, kad jei kiti variantai pasirodys ne ką geresni, tai tu būsi atsarginis variantas, juk vis geriau nei nieko..., vis geriau, kol suras savo idealią... Norėtum? Jei galvoja, svarsto, ką rinktis ir kokiu būdu rinktis, tai akivaizdžiai turimas partneris netenkina (netinka)... Norėtum būti partneris "iš bėdos tiks" ir nieko apie tai nežinoti, galvoti, kad esi jo išrinktoji?

O tau butu malonu, kad tavo partneris, kiekviena abejone tekstu tau i akis? Jam abejone gal rytoj praeis, o tau nuoskauda liks ilgam.
Todel irsakau autorei, kol pati nezinai, nesakyk. Bet ir netempk gumos, negadink gyvenimo nei jiems nei sau.

Man patinka rudnosiuko tiesumas. Visokios abejones, melas, nepasakymai ir uzkulisiai kelia itapma, iskreipia vaizda. Supainiojama ir susipainiojama. Galu gale jei abejoji tai taip ir sakyk -abejoju. Nekurk geresnio vaizdo apie save: taip, esu neapsisprendusi, abejojanti. Tokia esu. Ar bijai, jei zmogus suzinos visa tiesa apie tave tokia jam busi nepriimtina? Na taip, reikia drasos buti tiesiam ir buti savimi.

Kaip sakydavo mano bobutė - nenorėkite būti šventesni už patį popiežių. Viskas gražu teorijoje.
Kai jai pasipirš jai ir ji sutiks - tada ji ir bus įsipareigojusi. Ne anksčiau. Kiek suprantu niekas jai nebuvo pasipiršęs ir netgi priešingai.