Daug vienišų vyrų. Ir nemažai besiskundžiančių. Tik dažniausiai tyliai, arba prie gramelio su geru draugu. Vieni dar neišsigydę praeities žaizdų, todėl bijantis bandyti dar kartą. Kiti -dar tebemylintis tas, kurios juos išdavė.Treti tiesiog ieškantis, kol širdies styga suvirpės. Tai visi tie, kurių verta ieškoti, atradus sušildyti ir priglausti.
Tik.........taip sunku juos pamatyti bendroj cinizmo jūroj.O patys jie dažniausiai labai pasyvūs -gal iš baimės nudegti, o gal paprasčiausiai linkę laukti -juk jiems visada daugiau šansų sulaukti. O mes moterys nekantrios -bandom, nusiviliam, bandom ir...pykstam, nes beskubėdamos vis ne ant tokių pataikom.
