pritaru daugeliui jusu minciu. Padejote man paciai susivokti, ko as noriu.
O ar jums yra teke sutikti toki vyra realiame gyvenime, su kuriuo galetumete laimingai gyventi? Ar is viso gali buti tokiu vyruu?
Ar nebutu ramiau gyventi, jei zinotume, kad tam tikra vyruu rushis ishnyko ir dabar turime imti tai, ka turime "gyvai". Apie Zemeje isnykusia vyruu rushi pasvajoti galima, bet i Marsa traukiniai dar nevaiksto...
Ar jus Jurgina7 tikrai turite laisvo laiko, kurii galetumete skirti tik savo mylimajam. Kai geriau pagalvoju, as tokio laiko turiu gal 3 valandas per savaite. O kiek jus jam skirtumete laiko?
Turiu laiko mylimam zmogui ir gan nemazai...
Vakar kaip tik su vienu bendradarbiu kalbejomes tema "vyrai/moterys", tai jis pats isreiske minti, kad kuo toliau tuo labiau supranta kodel tiek daug lesbijieciu.. Jis zmogus vedes, pakankamai jaunas, laukiasi leliuko, bet supranta ir mato moteru poziuri i vyrus. Ir kuo toliau, tuo situacija blogeja ir ne tik su vyrais.. Mes moterys irgi negali sakyti, kad einame "teisinga kryptim"...Man paciai baisu ziureti, kai nuejus i kluba su draugu - kokios penkios visiskai be jokio padorumo merkia aki tavo draugui arba su savo biustais aplink ji braukosi, kad tik pastebetu...Bet, siuolaikiniams vyrams, tai yra "moters" pavyzdis siame moderniame pasaulyje ir jie tuo patenkinti.. Nes kai iskyla sunkumai poroje, kam juos spresti, kai zinai kad vienas ilgai nebus,.. Nueisi i kabaka, o ten nors samciu semk.. Ir dar pacios kabina, net stengtis nereikia.. Taciau ka daryti mums, toms kurios aukletos visai kitaip ir kitos kartos ir tiki, kad vyras turi buti zmogus kuriuo gali pasitiketi, galva ant peties padeti, po ilgos dienos grizus gera zodi isgirsti, suplanuos tau ateinanti savaitgali kur pabusite dviese, ir kai susipyksi, nepabegs ir nepermiegos su pirma pasitaikiusia..