Esu as Moteris...

Sakot, kad ir Paulauskas pasuks į doros kelią? Tai neįtikėtina, beveik neįmanoma, nes šis žmogus net nebando būt kuklesniu, o toliau eina senu keliu. Nors stebuklų kartais būna.

O taip, esat jūs moterys, ypač dabar, kai Antrosios ir dabartinės pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis moteris nebėra silpnoji lytis, kaip 1929 metais. Daugeliu aspektų ji tapo stipriąja lytimi: Du bist Mutter – du bist Hausfrau
Du bist Köchin und du wasch den Wagen
Du hast tausend Jobs auf einmal
und alle unbezahlt.
Du bist Putzfrau – du bist Ärztin
und Expertin in Beziehungsfragen
und wenn ich jemand frag
wie kriegst du das bloß hin
du doch easy, supereasy
weil Sie tausend Frauen bin, - perfrazavus Claudia Jung.
Todėl ir norai jūsų mums, vyrams, nelabai pakeliami ir gan dideli. O dalį darbų ir rūpesčių, atsakomybės reiktų perkrauti ant sūnų pečių, nebelepinti, o drausminti, jei norit marčioms padėti, jei sau nebegalit. Jei norit pradėti stabdyti įsismarkavusią smurtinę antivisuomenę ir sau pagelbėti. Savaime nieko gero nesigaus. Kitavertus manau, kad daug moterų nori sudūžti jaunos. Laisva valia atsisakyti ramios, saugios ir orios senatvės. Nes kai kurių bręstančių piliečių teisės ir privilegijos jau peržengia ribas ir gęsia ne tik košmaru, bet katastrofa.

Visi yra apsvaige nuo SOU, gincu, patyciu ir apgaules ir atsipeikes, kai baigsis pinigai, kai suvoks, ka reiskia [u:1votb3th]sazine ir dvasines vertybes[/u:1votb3th].

"Arklius" paselusius, kad visiskai tautos neistaskytu, pazaboti ir sutramdyti sugebes tik vyriska jega, tiesus sveikas protas ir kumstis gelezinis, o moters misija tuo tarpu, save gerbiant, istikimai ir kantriai saugot Seimos guoli, esama ar busima, silta ar jau atsalusi, nesvarbu, ir savo bei naslaiciais likusius kitu mazus vaikus, galvojant apie gimsiancius ateity, kad visiskai "galvijai" ju tyru sielu nesutryptu.

Pasaulis per daug paskendo purve prigimtinio zmogaus nuodemingo EGO.

[b:1votb3th]Juoda mintis, apsaugok Dieve[/b:1votb3th] : Krematoriuma pastacius, salia lietuvisko cinizmo ir lobizmo gali buti lengviau susidoroti su iskilusiom problemom bet kokioj srity, - Tu Vejo paklausk, o Vejas atsakys arba ..., maziau bus darbo istorikam ir archeologam.

[b:1votb3th]MYLEKIM LIETUVA BEI VIENI KITUS, o kuniskaja meile tik isrinktaji VIENA [/b:1votb3th]

[b:1votb3th]RITERIAI[/b:1votb3th] ateis, nors pradzioj ir pavidalu Don Kichoto, taciau dvasia prilygstanciu Spartos vyrams.

P.S. Mes kiekviena diena mirstam, kad, rytoj pabudus, galetume naujai atgimti.

Riterių ir Don Kichoto laikai nebuvo tokie mieli, kaip mums dabar atrodo, ten negyvenus. Geriausi laikai dabartiniai, pradedant L.Brežnevo epocha. O vakariečiams kur kas anksčiau Antrojo pasaulinio karo aukų sąskaita - dėka. Moters padėtis pasikeitė labai stipriai į gerąją pusę. Normalūs vyrai moterų emancipacijos nebijo, bet dirbtinų lyderių iš moteriškosios žmonijos pusės taip pat nelabai mėgsta ir nesveikina tas mados ir reklamos išdaigas. Dabartiniai laikai - tai ne mano močiutės laikai, pareinantys iš XIX amžiaus Lietuvos tamsybių.

Lengviau apginti balta Tiesa, nei paslepti saldu Mela. Ji sviesi, prie jos mums silta, gera, o Melas saltas ir astrus.

Tai tik pas močiutę buvo šilta ir gera, o dabar, kai ir Vakaruose baigiasi Gerovės Valstybių era ir prasideda žvėriškos konkurencijos era, nelabai šilta ir miela bebus tame politkorektikos pasaulyje. Kai reiks vėl meluoti, veidmainiauti, slėpti pažiūras ir negražiai elgtis.

[b:1d2q6kgj]Kuciu[/b:1d2q6kgj] [b:1d2q6kgj]vakara[/b:1d2q6kgj] Visiems Ramybes ir kuo daugiau minciu apie SAVO praeiti, dabarti ir ateiti miglota..., [b:1d2q6kgj]Ka daryti[/b:1d2q6kgj], kad buti geresniais, naudingais Zmogui, Gimtai Zemei ir Pasauliui, nes laikas nesustoja ir kiekvienas esam tik Sveciai ir nezinom, kokiu momentu teks atsistoti ir iseiti, gal net nespejus istart "SUDIE, iseinu bet MEILE amzina jausmuose degt palieku..."

[b:1d2q6kgj]Sv. Kaledu[/b:1d2q6kgj] ryta apgaubkim Siluma pazistamus ir nepazistamus, draugus ir artimuosius, parodykim, kad esame neabejingi, rupimi ir svarbus vieni kitiems, o zodziai ar dovaneles, nors ir paprasciausios, atskleistu gyva Sirdi ir nuosirdzius jausmus.

P.S. TAI [u:1d2q6kgj]visiems[/u:1d2q6kgj] nepaprastai SVARBU, nors ne visi vienodai emocijom isreiskia.

Tango Amore visoms Nepažįstamosioms šventą ir prakilnų Kūčių vakarą. Visoms ir visiems Ramybės, Tyro Džiaugsmo, Gerumo, Kantrybės, Įkvėpimo, Kūrybos, Stiprybės ir Dieviškos Palaimos. Būkim geresni, mielesni, draugiškesni, solidaresni ir naudingi sau, tėvams, seneliams, Tėvynei, Europai ir Pasauliui, kaip sako Madame Kora, juk tkrai “laikas nesustoja ir kiekvienas esam tik svečiai ir nežinom, kokiu momentu teks atsistoti ir išeiti, gal net nespėjus ištart sudie” – išeiti palikus meilę jausmuose, senose fotografijose, muzikoje, vaikiškame piešinėlyje, sveikinimo atvirutėje, audio įraše. Ir naujai atgimti vaikuose, drauguose, prisiminimuose. Nesvarbu, ar dabar sninga, ar švelniai lyja, ar siaučia pūga ir audros, vėjai blaško sielas. Kažkur tyliai skamba muzika, melodija sklinda į sielas. Dega žvakutės. Šeima, giminė, šeimos susirinkę prie stalo švenčia šeimą, tikėjimą, meilę, žmogaus gimimą, aukštesnės būtybės gimimą - dvasinį savęs gimimą. Bendrumo, solidarumo jausmas susilieja tyloje, susilieja dainoje taip arti arba iš toli ataidi tavo aidas, sielos virpesiai, kai tavęs nebėr daugiau čionais arti. Bet čia viskas taip kaip tąkart. Tie patys mes ir ežerai, ir snaigės. Tu tai atsimeni gerai. Kartu vėl esam – Tu ir Mes:
„Tango Amore
Sterne trösten mich
mit geschlossenen Augen
such ich dich
einmal noch tanzen
in deinen Armen

Da war ein Fremder
draußen kam der Morgen
Er saß allein an der Bar
er sagte nur
vergiß das Lied
nur wer vergißt
spürt dass nichts
unsterblich ist

Da ist so viel was von uns bleibt
Sehnsucht so tief
und ein Hauch von Ewigkeit“(Andrea Berg)

.....

... Panis Angelicus! Linksmų šv. Kalėdų!