Ne amazonės, o meilė man keistas žodis, kurį kartais sunku ištarti, nes nežinai ar yra vyrų, pajėgių tai išgirsti. Jei ir išgirsta, bet po meilės, po gero sekso ateina vienatvė, kaip pasakoja klasiokės, nusivylusios viskuo. Vienatvė būna baisi, kai tave palieka, pradingsta, o tu lieki apgauta ir pati save apsigavusi mergiotė, nepanorėjusi tapti karingąja amazone, kurioms vyrai reikalingi tik giminei pratęsti, o ne menui sukurti, kaip kad darė dvi Borgijos paminėtos moterys, kurios nebuvo amazonės. Bet tik dabar aš susipažinau su šiomis moterimis DP dėka internete ir norėčiau daugiau apie jas susižinoti. Salomėjkoj jų nieks tokių nežino, kad tokių būta. Man vienatvė kartais būna geriausia mano draugė, norint pažinti save ir kitus, ypač vyrų giminę. Ji kartais būna labai sunki, bet sako, kad meilė dar sunkesnė, nes tampi turtingo dėdžiaus žaisliuku ir nubrauki gražiausias akimirkas ir pati nebežinai ko nori. Ar vyrams svarbu grožis, jei šalia jo graži mergina, o jis vis vien į kitas žvalgosi ir nenori būti ištikimu, kaip ta Marlene Dietrich? Jiems ne grožis svarbu, kaip sako draugės, o kas tada? Manau, kad svarbu supratimas, skanus maistas, neįkyrėjimas, puikus seksas, svarbu, kad žinotum ko nori? O jei visa tai, ko aš siekiu patinka ir vyrams, patinka bendravimas, maistas, nuogi, gražūs kūnai? Tai kas tada kaltas, kai meilė pradingsta? Kas kaltas, kai mergina turi tai ko jam reikia, bet vis vien palieka, paleidžia ir išeina pas kitą, žinodamas, kad ji nenori buti paleidžiama? Kodėl Lietuvoje vyrai nori merginų tik lytiniams santykiams, sekso žaidimams, o ne draugystei, ne meilei? Mano klasiokai nežino ko nori. Jiems svarbu tik pasidulkinti. Įdomu, ar jie mamas turi, ar turi seses? Kodėl jie nenori turėti tik vienos merginos, kuri jį mylėtų? Bet ne, jie nori permiegoti su visom klasiokėm. Kas kaltas, kad nei vienas vyras nežino ko nori? Gal kaltas pats gyvenimas, gal teisios amazonės? Bet ne, jos gi žudė vyriškos giminės palikuonis, nemėgo savo krūtų, nes jos trukdydavo joms nusitaikyti į vyrą iš lanko.
