Ne conjugare nobiscum
Intelektuali šizofrenija užplūdo visas gyvenimo sritis. Nori to ar nenori, tačiau reikia susitaikyti. Mes jau nebeesame kokie buvome prieš tai. Straipsnyje atskleidžiamas vyro ir moters santykis, per intelektualinės šizofrenijos prizmę.
Visą gyvenimą mėgavaus žmogaus intelektu. Man patikdavo žmonės, kurie užsiimdami intelektualiniu seksu, kaip pasakytų Z.Freudas: atlikdami intelektualinės masturbacijos aktą, atranda save. Gal greičiau neatranda, bet coitus circum palieka įspūdį.
Mano vyro idealas yra monstras storu peniu, kuris savo psichodeliškom šizofrenijom žavi moterį. Kai išmeti moteriai frazę nascentes morimur, o ji sudrėksta, jos kūną išpilą raudonis ir ji tyliai čiulpdama pirštą apsipatenkina. Tikri vyrai kalba nedaug, bet tai ką kalba yra žavinga ir tikrai drąsu. Man patinka vyrai, kurie sugeba vienu metu suorganizuoti ištisą spaudos konferenciją. Jie pasako vieną frazę, o ištisa moterų grupė šlapiom tarpkrūtim spiegia iš susižavėjimo, tarp išsiplėtusių spenelių jausdamos mažus virpuliukus. Tai tikri vyrai.
Man niekada nepatiko senieji lovelasai. Tie, kurie atkiša savo nuskustą krūtinę ir sako noriu tavęs. Jie man keisti. Jie priverčia moterį masturbuotis. Moterys tampa maždaug laimingos. Bet jos laimingos ne dėl to, kad tai vyrai Cotidie damnatur qui semper timet, bet dėl to, kad jos žiūrėdamos į juos, pajaučia tvinksintį kraują savo erogeninėje zonoje. Jos įsimyli save. Jos jausdamos lovelaso rankas, ištiesų trokšta ne vyro, o savęs, joms reikia glamonių, kurias gali suteikti ir ožys, šuo, meitelis, tvora, balta mišrainė.
Man patinka frigidiškos moterys. frigidiškumas reiškia, kad ta moteris dar tyra. Ji dar tik trykštantis šaltinis vidury tankios girios. Frigidiškumo nėra! Tai tik vyrų imbicilų išmįslas. Tai tik iliuzija. Tų moterų tarpkojis jiems dygliuotas. Crede amor virpa jų mintyse. Ir jos gyvena taip svajodamos ir laukdamos vyriškio, kuris išdulkintų jas fontane, ir nesakytų myliu tave. Gaila, bet tokių vyrų nėra. Visi vyrai lovelasai arba lavonai. Lavonai – tai protingi, jie niekada nedulkina fonatnuose. Jie protingi.
Yra dar viena rūšis žmonių, tai vyrmoterys. Jų buvimo, dar niekas neįrodė, bet manau jie egzistuoja. Tai ateiviai, arba vyrai, kurie yra švelnūs ir geri, bei nėra po padu. Aš tikiu, kad pasaulyje tokių yra. Tiesa, jie yra sniegbeždždžionės ir Lochnesės giminaičiai, tačiau aš tikiu. Man rodė keletą su Pphotoshop apdailintų nuotraukų apie tokius.
Kondratjevo ciklų teorija yra puikus išradimas. Ji puikiai tinka paaiškinti vyro, kaip organizmo gyvavimo ciklą.
Ciklas vienas – vyro nėra. Tai tik vyro kaip vyro užuomazgos. Realiai egzistuoja tik žaliava iš ko pasidaro vyrai. Ši žaliava yra padaro, vadinamo mama namų augintinis. (Angliškai PET)
Ciklas du – Vyro nėra. Žaliava tampa nepriklausomu kai jam sueina aštuoniolika. Tada jį durnina visas pasaulis išskyrus jo motiną. Motina jo nebedurnina. Jis suprato, kad jį durnino aštuoniolika metų.
Ciklas trys – jau beveik vyras. Pusgaminis draugauja su moterimi. Ant jo putojasi jo mergina. Likęs pasaulis nebedurnina jo, nes jis tą supranta.
Ciklas keturi – Vyro pradžia. Vyras veda. Moteris jo nebedurnina. Jis suprato, kad yra durininamas, todėl vedė, tikėdmasis, kad bus geriau. Čia vyro didžiausia klaida po sprendimo gimti.
Ciklas penki – Vyro branda. Vyras turi vaikų, ir kas blogiausiai dukrų. Tuomet jį durnina mažiausiai dvi moterys. bet gali būti ir trys, keturios, penkios, šešios ir taip toliau. O jei dar motina, promočiutė, uošvė, bei prouošvė gyva….
Ciklas šeši – Vyras kaupia jėga. Vyras supranta arba nesupranta kad jo gyvenimo moterys jį durnina. Mediciniškai tai vadinama amžiaus vidurio krize. Jei vyras protingas ir supranta, kad yra durninamas, jis žudosi arba daug geria. Jei vyras gyvas ir blaivus, - jis nesuprato
Ciklas septyni – Išsilaisvimimas. Mirtis tampa išganymu. Ir kad geriau pajaustų ją, tikras vyras, prisigeria. Tada jis jaučia ir mėgaujasi kiekviena tikrą kelionės į mirties karaliją akimirka.
Mitai yra gėris. Visame pasaulyje yra tik vienas trenktas mitas, kurio negalėjo būt. Žanas Kokto deja jį perrašė. Orfėjo nebuvo ir negalėjo būti. Jis yra atkeliavęs iš kosmoso. Arba moterų išmįslas. Tą mitą išgalvojo antikos laikų lesbietė, troškusi meilės iš vyro, bet nuolat besimylinti su savo dukrom, kaimynėm ar dar kažkuo.
Šiaip moterys prigalvojo daug nesąmonių. Jos sumastė ir dievą Ra ir visą kitą vyrišką dievų panteoną. Visi garsiausi pasaulio istorikai, apšašę ir pasiligoję nuo pusrusiuose gyvenančio priplėkusio azoto, daro didelę klaidą. Jie kvaršina galvas parymę atbukusiais tušinukais ir mąsto, kad vyrai valdė šeimas, nes dievai buvo Panteone buvo vyrai. Nė velnio. Galiu jums išdidžiai pasakyti, nė velnio. Jie perdaug knygų prisiskaitė ir nebežino ką kalba.
Moterys ir tais laikais buvo paspaudusios savo vargšus vyrus po padu taip, kad jie nematė nei dienos šviesos. Kartais jie įstengdavo kurti romansus apie idėjines moteris, tikrą meilę, padavimus ir pasakėčias. Vyrai vienu metu buvo tiek nuliūdę, kad dėl bent kelias akimirkas pamaldų metu trunkančio pasitenkinimo, moterys sugalvojo dievus vyrus. Iš tiesų tie dievai nieko nedarė ir į juos tikėjo tik vyrai. Neveltui juk anksčiau aukodavo tik vyrai. Moterys tokiu būdu vyrams suteikdavo pasitikėjimo ir jie galvodavo turį valdžią. Taip reikėdavo, nes tik tokiu atveju jie būdavo vaisingi ir galėdavo apsėklinti moteris. O badui užėjus visos moterys išžudydavo savo gyvenimo palydovus…Save reguliuojanti sistema.
Bet grįžkime prie moterų, kurių įraudusios odos plyšiuose gali įžvelgti skaidrius rasos lašelius. Moteris, kuri jaučia mažų kojyčių bėgiojimą po jos nugarkaulį, po išpampusį storą pilvą ir metrines šlaunis. Moteris, kuri yra laiminga, nes šalia yra žmogus. Ir jinai jam paklūsta. Koks vyras gali priversti taip jaustis moterį?
Galiu jums atsakyti išdidžiai. Yra viena tokia vyrų rūšis. Yra. Kaip jau ir minėjau, ponai ir ponios, jie užsiima intelektualiniu geismo tenkinimo aktu. Tačiau ne tai svarbiausia. Yra kitas bruožas, priverčiantis moteris praverti lūpas ir gerti orą standžiai kilnojant krūtinę. Tai vyro ciniko, nesugebančio pamilt moters blevyzgos. Jos uždega moters organizme padarą, gyvenantį žemiau juosmens. Jų sekamos pasakos apie rūpestį ir protą tampa bergždžios. Ir taip apsišarvavusios bevaisėmis mintimis jos eina į medžioklę. Eina medžioti tų retų dinozaurų, kuriems erekcija įvyksta tik nuo plieno kaukšėjimo. Jos eina medžioti tų, kurie niekada neprisiriš prie vienos moters. Joms iki kaulų smegenų reikia to, kuris neatiduos moteriai savo gyvenimo.
Post scriptum
Tai tik vieno žmogaus nuomonė, ji nėra paraiška vadyboms, ar oferta sužadėtyvėms. Tai tik vieno egzistenzialistinio subpadaro nuomonė. Viskas ką perskaitėte gali būti, ir tikrai bus pnaudota prieš jus.
