Matot protas plati sąvoka, tai ir intelektas, ir žinių bagažas, ir bendras išprusimas, taipogi elgesys – gali būti labai protingas, bet elgdamasis kvailai ar impulsyviai į tai dėmesio neatkreipsi. Vėlgi kitas svarbus dalykas – gebėjimas disponuoti turimomis žiniomis, neretai susiduriame su žmonėmis, kurių intelektas pasireiškia išskirtinai tik profesinėje srityje ir pokalbiuose apie ją, o laisviau bendraujant su moterimis(daug nekalbėkite apie darbą, nebent jos pačios domisi, nekalbėkit blogai apie buvusias merginas, tai visiškai neaktualu juk bendraujate su jų nepažįstančiu žmogumi) jų dialogai/monologai nors ir protingi, tačiau atrodo nuobodūs ir kiek egoistiški. Pasidomėkite lengvai atsimenamais faktais iš įvairių disciplinų. Prieš eidami į koncertus pasidomėkit atliekamu žanru, jo istorija, šaknimis, eidami į galerijas – menu, nėra labai sunku atsiminti keletą vienam ir kitam stiliui būdingų bruožų, teiginys – šis paveikslas man primena ankstyvo/vėlyvo tokio ar anokio stiliaus/ar konkretaus dailininko darbus - skamba ir yra žymiai patrauklesnis, nei abstraktus – man patinka/nepatinka. Venkite taisyti vos tik pasitaikius progai, atrodysite priekabus, tokių žodžių kaip – neteisingai, klysti – geriau išvis nevartoti. Sakykime – aš manau/nesu tikras, bet tai galėtų būti etc. – ši forma pašnekovės atžvilgiu yra daug švelnesnė ir tuo pačiu parodo, jog jos nuomonė buvo priimta ir griežtai neužginčyta, žmogus nesijaus nejaukiai ir toliau bendraus laisvai nebijodamas vėl ką nors pasakyti ne taip.
Apie C , kad lyg ir viskas aišku bendraujama todėl, kad yra kažkokia naudos forma. Paprasčiausias pvz. – klube/pube mergina bendrauja ne dėl to, kad jai patinka vyro išvaizda ar tai ką jis kalba, o dėl to ,kad jis vaišina – yra jai naudingas ir tuo momentu parankus. Pagrindinė problema čia, kad „naudingumas“ užgožia kitus bruožus, bei sukelia nuomonę – jis „perka“ mano dėmesį, vadinasi aš esu pranašesnė. Rodomas dėmesys +- turi būti lygus gaunamam dėmesiui. Rodyk per daug ir tapsi įkyrus, rodyk permažai ir būsi užmirštas.
Kaip ir žvejyboje – jeigu trauksi smarkiai gali trūkti valas, jeigu per lėtai gali pabėgti, „kirsk“ švelniai , leisk paspurdėti, pavargti ir tada trauk į krantą.