Nėra kur toliau eiti

Patarkite ką daryti. Totališkai nenusisekė gyvenimas. Baigiau aukštąjį mokslą,bet darbo pagal specialybę nėra ir nebus, nes tokių specialistų nereikia. Darbą, kuriame esu priversta dirbti, vos galiu pakęsti.Vyras, su kuriuo mes 5 metai, pasirodė ne tas, nes mes tolstame vienas nuo kito. Nejaučiu kad noriu būti su juo, bet ir viena negaliu. Kur pepasisuktum ar pažvelgtum, visur akligatvis. Nemokamas psichologas nepadeda, o pas mokamą gerą specialistą brangu. Nežinau ką toliau daryti, priėjau visišką galą. Mintys atsigulti ir numirti. Visai nebėra jėgų,artimieji nesupranta, o draugės, beje labai nuoširdžios, visgi gyvena savo gyvenimus, ir nenoriu joms drumsti ramybės. Jos žino mano sunkumus, bet padėti niekas negali. Suprantu, kad pati sau tik galiu padėti, bet nežinau KAIP. Gal kas buvo atsiduręs tokioje būsenoje, kai atrodo nėra išeities? Labiausiai man reikia artimo ir mylimo, mylinčio žmogaus. Jaučiu kad tada atgaučiau jėgas. Bet bijau jo ieškoti, nes gal tai tik mano iliuzijos ir bus tas pats kaip su dabartiniu? reikia ir jam pasakyti apie tai, bet jis manęs nesupranta, mato tik kad jis man nereikalingas. O aš taip pavargau nuo jo narciziškumo, arogancijos ir noro visapusiškai mane valdyti. Nors tikrai jį mylėjau, bet nejaučiu to dabar. Jaučiu kad žūstu tame chaose...

Buvo, buvo atsidure ir ne vienas.

(Na braliukas ir samanta, gal norit pritaikyti savo pagalbos modeli? pasiklausysiu)

Nenusiseke, nėra, nebus, nereikia, priversta, pakęsti ir tt. Prastą programą susikūrei. Mėgiamą darbą tikrai galima surasti, gal ne visai pagal diplomą, bet bent kiek artimą, kol surasi - dirbk ir džiaukis, kad turi darbą ir gali dirbti. Dėl vyro - juk atitolimas ir atšalimas įvyko ne per vieną dieną. Dabar įsivaizduok save jo vietoje - jis mato, kad tau nebereikalingas, bet tu pati apie tai su juo nešneki, net nebandai kartu ieškoti problemos sprendimo būdų. Tai kas gi už tave tai turi padaryti? Galiausiai pasikonsultuokite su šeimos psichologu, abu .Išeitis yra, tik pirmiausiai turėtumet šnekėtis, pasistenk pati būti nuoširdesnė ir atviresnė su juo, išklausyk ir jo nuomonę, išsakyk kaip jautiesi, isiklausyk ir į jį.

(Na braliukas ir samanta, gal norit pritaikyti savo pagalbos modeli? pasiklausysiu)[/quote]
Seklys Morka

Su juo neišeina kalbėtis, jis pertraukinėja, jo žodis turi būti pirmas,nes yra narcizas. Pas psichologę jis eitų, bet iš anksto sako, kad ją sudirbs, nes netiki jais ir niekina jų metodus. Man bus gėda prieš psichologę dėl jo. Jis išsigalvojo kad man nereikalingas, nes pavargstu darbe ir pas jį neateinu šiokiadieniais, darbas mano labai alinantis. Pas mane jis negali ateiti, nes gyvenu ne viena. Atrodo abu nemokame tvarkyti savo bendro gyvenimo, trūksta lėšų, o greičiausiai jo norų. Kartais man atrodo kad jis kaltina mane tuo, koks pats yra. Pasakiau jam kad jis yra piktas ir kerštingas (nes žadėjo atkeršyti už mano neatėjimą) , jis pasakė - taip, aš toks ir esu. Ką galima čia padaryti? Turbūt tik pamiršti jį. Man atrodo kad jį myliu ir gaila jo, bet gal tik atrodo? Nežinau, pasimečiau...

Čia gal tas pats žmogus, kur reikalavo mokesčių??

Nežinau apie ką jūs. Tikriausiai ne.

Kodėl pačiai jo gaila?

Tai streso pasekmes. Matyt istiesu darbe ne pyragai. Sakyciau, kad turi prisiimti visa kalte sau, bet tavo busenoj vargu ar yra prasme moralizuoti. Greitoji pagalba galetu buti tavo drauges. Jei jos istiesu tokios artimos , nebijok papprasyti ju pagalbos, daznai uztenka issipasakoti zmogui, kuris sugeba isklausyti, vien tik del to daznai labai palengveja ir gyvenimas jau neatrodo toks sudinas. Nemanau, kad tau dabar reikia kazkokiu nauju meiluziu tipo meiliu, tai nepades. Jei negali bendrauti su savo draugu ir jis tau nenori padeti atsiribok nuo jo, bet turi rast jegu uzimt save kazkuom , kas leistu atsipalaiduoti ir nukreipti mintis.Geras dalykas meditacija, bet tavo atveju jau per velu, reikia kazko kas padetu nesijausti sociailiai atstumtai. Jei turi hobi turetum plesti sia veikla, ieskot bendraminciu. Blogiausiu atveju sporto sale. As nelaikau saves tikinciu zmogum, bet zinau, kad nors ir trumpa, bet nuosirdi malda isties gali buti labai veiksminga. Svarbiausia neuzsisklest savyje ir stengtis kiek imanoma daugiau bendrauti gyvai su pozityviais zmonemis. Jei filmai tai tik pozityvus, pamokantys, suteikiantys vilti, arba geros komedijos, bet jokiu nevykusiu namu seimininkiu serialu.
Ir dar, jei gali pakeisti darba i lengvesni ir malonesni, taip ir padaryk, net jei ten alga mazesne.
Svarbiausia neprarasti noro gyventi, nepasiduoti. Nes jei zmogus pasidave, jam jau niekas nepades.

Na o ką čia taikyt viskas paprasta - jeigu netinka vadinasi keiti arba nustoji bambėt koks esi nelaimingas ir toliau tylomis gyveni.
Yra tų kvalifikacijos keitimo programų, neakivaizdinės studijos ir t.t. Jeigu nėra tikslo gyventi tai jokie psichologai nepadės.