Kaltos braskes

WTF? - ir az kazko nesupratau...

Apie savo vyra zinoma maziausiai galvoji, kazin kaip jis turetu jaustis, kai boba sitaip subludo. Na nezinau jusu santykiu, bet daznai tos kelios aistros akimirkos sudegina visus tiltus atgal.

Mūsų santykiai su vyru, o jis galvojo kai nuo ......., jisai galvojo kaip aš kentėjau, jisai galvojo ???????

Issikirk. kame problema?

et, nelabai suprantu, kas cia vyksta...

Grazios eiles i tema, tik niekaip neperkandu paskutinio posmo .....moterys : )

Gyvenimas į garbanotus plaukus man įstrigo
Ir dūzgia čia, kaip pasimetus bitė keberiojas,
O aš blaškausi tap savų radybų, netekimų
Atrodo, kad gyvenimas supainiojo man kojas.

O į mane ir į gyvenimą įklimpo laikas.
Jis bando išsilaisvint ir norėtų mus paleisti,
Bet mes jį už akimirkų kvailų, didingų laikom.
Kodėl? Matyt, todėl, kad vis dar manome: taip reikia.

Štai netolies tu sprendi, kaip išnarplioti likimą,
Bet mūsų gijos susipynė, smarkiai susiraizgė...
O sako, kad laisvi mes esam vos tiktai užgimę.
Nesišaipykit, imkit ir parodykit tą laisvę.

Ir dar kažkas labai jautrus ištirpo raizgalynėj.
Jis žiūri. Juokias? Ne, tik šypsosi šiltai ir tyliai
Bei kantriai laukia kasdienybėj mūsų sudygimo,
Nes mus be galo ir be krašto, ir be saiko myli.

Nera ko cia daug mastyti ir aiskintis , uzklydo bohemiska dusia Manau ,kad tai tik jos vaizduoteje gyvenantis vyrukas , realybeje neegzistuojantis

Ech, kad vaizduoteje, netaip skaudėtų širdute, Deja viskas buvo, deja nieko neliko.....

Kai nieko nebelieka atsiranda daug laisvos vietos. Taigi...

Jus ismintingas. Seniai tai pastebejau.