ELITA: Situacija tokia-jis atejo i mano(musu) gyvenima,kai sunui buvo 16m.Aisku,sunaus reakcija rode nepasitenkinima visa galia,Laikui begant viskas,kaip ir susideliojo i savas vezias.Sunus uzaugo,dirba,bet gyvena sykiu su mumis(butas 2 kambariu).Mano draugas ir as nusprendem savo gyvenima kartu_iteisinti!...ir dar besiruosiant tam zingsniui jis prabyla:_as noriu,kad Tavo sunus iseitu gyventi atskirai!...Meile ir vaikai yra neatsiejamas dalykas,bet kai klausimas pakrypsta tokia linkme,susimasciau_ar verta toliau sieti gyvenima su tokiu zmogumi,kuris reikalauja tokiu ejimu...mane,kaip mama,tai labai izeide.Juk,ateis laikas ir vaikas pats paliks savo lizda!Negaliu ir nenoriu vaiko varyti is namu!Noreciau,kad parasytu tie kuriems buvo panasiu situaciju.Aciu.
Tada kai buvo sunui 16 reikejo spresti problema. Siandiena tai tik tos problemos testinumas. Greiciausiai "kova" pogrindyje.
Ultimatumai reiskia, kad "seimoje" nesikalbama arba negirdima.
Jei jus nenorite to daryti tai ir nedarykite. Gyvenkite su sunumi. Kai jis iseis (jei iseis) susirasite sau kita vyra.
Dar galit pabandyti isijausti i vyro vaidmeni, jo ir jusu sunaus karo fronte.