NETURIU SAVO VAIKO,BET NEREIKALINGAS IR TAVASIS

Su sunumi turbut turejote omenyje.Mes visi tevai,tiek vyrai tiek moterys,kurie turi vaiku,manau su manimi sutiks,kad augindami tikimes uzauginti ZMOGU,bet, atsitikimu buna ivairiu.O pensionatuose nebuvau,nezinau kodel ir uz ka ten verkia motinos.Gal todel,kad kazkada savo vaikus isvare patikejusios savo draugu lukesciais...

Aciu,Danieliau,labiausiai sutinku su Tavo nuomone,nors tokioje situacijoje kaip rasai nesi pakliuves.As ir pati po to pokalbio rimtai susimasciau.Nejaugi zmogus isgyvenes kartu 6 metus galejo taip nevykusiai pasiulyti!?Turbut sekanti buciau as nepageidaujama savam bute...Niekada neiskeisiu savo vaiko i nezinia ka?!Jei man draugas isdriso pareiksti toki ultimatiuma(kurio tiesa sakant,net nesitikejau)reiskia Jo dar nepazystu...

O as pasiulyciau pasikalbeti su draugu NUOSIRDZIAI.Kodel jis TAIP nori? Tegul argumentuoja ir pasiulo iseiti, kad visiems trims butu gerai.Tegul isnuomoja uz savo pinigus sunui busta. Jeigu neisgali-tegul tuno uodega pabrukes.Na, tai vienas is variantu.Bet man keisciausia, kad uz santuoka pareikalvo sunaus "skalpo".Juodai as cia pajuokavau, bet..Manau, kad jis nori isitvirtinti bute kaip teisetas sutuoktinis ir uz tai "aukoja" net savo laisve.Mainais-laisvas kambarys.Ir dar keista, kad kol buvot sugyventinai-sunus nemaise labai, kai jau sutuoktinis-is karto trukdo.Niekaip "nesuvirskinu".Tai nesituokit, kol sunus neisejo.Isgyvenot 6 metus, isgyvensit ir dar 2-3.Pasakyk jam taip.

Draugo noras gana drastiškas. Bet palikime tai, jeigu sūnus dirba, negi jam nesinori, pradėti savarankiškai gyventi? Nuo 18 metų išvažiavau mokytis, susiradau darbą, prasikūriau ir dabar po 7 metų, pažvelgi atgal į gimtajame mieste paliktus dalį draugų ir gana keistai atrodo, kad jie vis dar gyvena su tėvais, pripratimas matyt. Aš pas tėvus atvažiuoju kaip svečias, žinoma žinau, kad esu laukiamas ir visada galiu kreipti. Nekalbant jau apie tai, kad gyventi su šeima, tai manyčiau išvis tik nesutarimams kilti idealus "klimatas". Suprantama visos mamos myli savo vaikus ir begalo sunku juos paleisti, tačiau manau pasikalbėti su sūnumi verta, jei noro žmogus turi, bet nėra finansinio "pagrindo", tada tokį ultimatumą keliantis vyriškis turėtų dengti, nesakyčiau visiškai, tačiau bent 70 procentu kylančių išlaidų. Niekas negali tarnauti dviems dievams, lygiai taip kaip būste negali būti 2 šeimininkių ar 2 šeimininkų.

Visiškai sutinku su šiuo pasisakymu. Suaugę vaikai turi gyventi atskirai. Jie turi to norėti..,ir stengtis tai padaryti, o nesėdėti pas mamytę ir patogiai be rūpesčių gyventi.. . Atleiskit bet tikrai "nesižiūri", kai suaugęs žmogus niekaip negali atsiplėšti nuo mamos sijono. Ir visai nesvarbu ar jis turi porą ar ne. Jis turi gyvent savarankiškai.

O mano situacija kitokia, atvirkščia.
Aš vaikų neturiu, o draugas turi dukrą, kuri kai susipyksta su mama vis ateina pas jį pagyventi. Be abejo, kad ji manęs nemėgsta ir to neslepia. Ir tikrai, tai labai veikia santykius - ir gaila jos, nes ji pasimetęs vaikas, kuris vienu metu gali turėti tik vieną iš tėvų ir norisi kažkaip padėti jai. Ir tuo pačiu, laikausi iš paskutiniųjų, kad neimti aiškini draugui kaip netinkamai su ja bendrauja, kad neteisingai auklėja - juk aš - pašalinis žmogus mergaitei, kas kad mes su juo kartu?

O temos autorei - manau, kad ir kokios emancipuotos nori būti šiuolaikinės moterys, vistiek nė viena nenori išlaikyti savo vyro. Ir pakalbėkite su draugu - kažin ar jis pats suprato, kad pastatė į situaciją, kurioje reikia rinktis vieną iš dviejų. O jei suprato - jūs jau savo pasirinkimą labai aiškiai įvardinote - tai sūnus.

Linkiu Jūsų vyrui kantrybės ir tolerancijos. Meilė jums ir noras būti kartu neturėtų būti mažesni už savanaudžius norus, nors tenka pripažinti, jis yra teisus: suaugę vaikai turi kurti savo atskirą gyvenimą. Bet tam yra galimybės arba jų nėra. Jūsų sunus turi aiškiai suvokti savo atsakomybę kurti atskirą gyvenimą nuo jūsų ir kaip įmanoma priartinti tą įvykį. Manau jei jūsų vyras matys jo pastangas,jis priims jo laikiną buvimą namuose geranoriškiau.

Koks tas vyras,kad 6 metus ar daugiau net nebandė užsidirbti,įsigyti savo buto?Papuls į spąstus moteris,manau.

Jauniems daugiau sansu uzsidirbti butui uzsienyje ir gana per neilga laika, tuo tarpu kai vyresniems tai nebera taip paprasta. Prisiminkite paukscius: jauniklius, nenorincius ar bijancius skristi, bet pakankamai subrendusius tam tevai pauksciai ismeta is lizdo. Aiski morale - neisskride jie neisgyvens. Todel tevu pareiga jiems padeti. Mama turetu geranoriskai pasikalbeti apie tai su sunumi.Jo labui.

Spastus nesunku apeiti sudarius vedybini kontrakta, kuriuo butas butu tik moters nuosavybe.