Meiles kaina

buvo ir mano gyvenime panasi istorija Isdave vyras, labai kankinausi, bet vistiek su juo susitaikiau, nors nebuvo nei meiles, nei pasitikejimo. Isvaziavau padirbeti i uzsieni, kol dirbau, vyras isitaise dar viena "drauge". Man taip pat pasiseke sutikti zmogu, kuri pamilau. Na zodziu, maniau gyvenimas po truputi sustatys viska i savo vietas, busiu gal laiminga, nes vyro jau irgi nrbemylejau, per daug buvau iskaudinta. Viena problema, kad mano mylimasis buvo oficialiai neissiskyres, tik su zmona negyvo. Kai jos paprase skyrybyu, jinai labai pasipriesino, pasitelke tokias priemones- as nusizudysiu, nematysi vaiko ir t.t. Vaika jis labai mylrejo, na o tos zmonos, pagal jo pasakojimus, tiesiog nekente. As neturejau jokiu abejoniu. kad jie issiskirs, ir mes busim kartu. Deja...man isvaziavus i tevyne, per atostogas zmona suspejo jam apsukti galva taip, kad jis pradejo vel su ja gyventi...Man beliko tik prisiminimai apie musu meile, nes as atgal nebegryzau...praejo 5 metai, su vyru is kart gryzus issiskyriau, bet per ta laika nieko taip ir nesugebejau pamilti...nors buvo ir draugu ir gerbeju...sirdy jis man tebera tas vienintelis mylimasis...ir kartais labai pasigailiu, kad negryzau ir nekovojau uz savo meile, nes esu ysitikinusi, kad mes abu mylejom, jam paprasciausiai buvo "uzlipta ant galvos"...ir dar turiu svajone ten sugryzti ir paziureti jam i akis...
temos autorei linkiu nenuleisti ranku, nepasiduoti, gyvenimas tik vienas, bukit ryztinga,nesuabejokit, tikiu, kad jums pasiseks !

Ir kas per velns ta meile yr Kaip elgtis, ka daryti gali patarti tik tas ,kuris tai patyre.Visi kiti tik isdestyti savo poziuri.
Taigi mano poziuris i sia situacija sakyciau tipinis.Nemesk kelio del takelio ...Taip su meile aprasote drauga ir be jokio gailescio vainojate vyra.Nesakykite,kad nebuvo graziu akimirku,kaltinti kita visi sugebame , o apkaltinti save, nedaug kam pavyksta.Kazkada isdave,kazkas buvo, va tuomet ir reikejo aiskintis,kai buvo. Dabar - " posle bitvy kulakami ne maset ":) Dabartis tokia: Jus ji isdavete ir grubiai pasakysiu - pasilaksciusi sugrizote , ir ieskote pasiteisinimo,stengiates kitus itikinti koookia buvote nelaiminga,gyvendama santuokoje.O kas trukde palikti nevidona vyra? Sakote "sena meile nerudija " ,bet ar ne geriau pirma issiskirti, tik po to seksualiai tenkintis su kitu /kita .Manyciau "apsidirbote" abu ir stengiates apkaltinti antrasias puses,bet ju kalte nebent ta ,kad kuri laika nenutuoke, jog gyvena su priesaikos lauzytojais ...ir varge, ir skurde ...ir iki mirties ...

Stebina moteru elgesys - ar pacios nukencia nuo neistikimybes ar yra "meiluzes", isimaisusios i seimos gyvenima , jos teisios ir kvit Nes jos mat labai myli ir stengiasi apsaugoti "vargsa vyra" nuo anos "bobos" ragais ir nagais isikabinti ,ir nepaleisti savo meiles objekto

"Ne visuomet darai kas reikia. Net jei ir žinai tai. Tame kartais glūdi gyvenimo žavesys.
E.M. Remarkas"

Lygiai ta pati pagalvojau

Gal ir stebina. Taip, mes linkę viską matyti iš savo pozicijos. Mūsų skausmas arčiausiai širdies, net jei esame neteisūs. Moterys kovoja už savo meilę. Gal nevisada tomis priemonėmis, kuriomis reikėtų.
Bet mane labiau stebina vyrai. Jie dažniausiai nedaro sprendimų. Jie palieka viską spręsti moterims. Lyg ir atrodytų, kad elgiasi protingai, negriauna šeimos, tik...jiems dzin, kad tada dvi moterys (žmona, ir ta, kuriai jis prisipažįsta meilėje), jaučiasi nelaimingos, vaikai dažnai taip pat. Jiems atrodo, kad nedarydami sprendimų, jie yra geri. Kam??? Žmona -apgauta, išduota. Ar tada, jei jis "mes tą nuotykį ir grįš", viskas vėl bus gerai? Gal meilužei jis geras? Moteriai, kuri jį myli ir kuriai vienai jis užkrauna visą sprendimų atsakomybę ant pečių?
Nerašyčiau to kaip komentaro į šią temą, jei nežinočiau daugiau tokių atvejų.
Keistas tas vyrų nebrendyliškas elgesys. Gerbi ir myli savo šeimą, tai ir keliauk į ją, nesižvalgęs į šonus. Pamilai moterį, su kurią nori toliau gyventi, daryk sprendimus. Taip elgiasi brandūs žmonės. O "plūduriuoti kaip š...eketėje" ir laukti, kad viskas kažkokiu stebuklingu būdu išsispręs -vaikiška, egoistiška. Apie vyriškumą čia jau ir liežuvis nesiverčia kalbėti...

Bet kokiu atveju, aciu uz nuomone.Taciau, gerai neisigilinote.Nei vyra smeiziau, nei drauga liaupsinau.Vyras kaip vyras, netiko musu poziuriai, interesai, nebuvo seksualinio suderinamumo.Prie viso to mego "kaire".O gal del to ir mego:) Stai, tik ka abu ta perkalbejome.Jis su tuo sutinka, tad nematau tragedijos, jeigu zmones netinka ir iesko "pasitikrinimo"..Aplamai, esu tos nuomones-jeigu tvirta seima, niekas jos neisskirs.Musu buvo "ant garbes zodzio" ir tai 20 metu istraukem..Vadinas tikrai nesudetinga issaugoti seima, jeigu yra pagarba, jausmai ir noras buti kartu.jeigu zmones tampa tik kaimynai, tad ar verta gyventi del vaiku? Kurie uzauge, ju net nera tame seimos lizde? Ar gera vienatve dviese?
Gerai, daleiskim apie save pasisakiau.O del draugo? Noreciau netgi vyru nuomones-ar jie gyventu impotento gyvenima ir dar sutiktu buti nuolat del to "patraukiami' per danti, ne tik namuose, bet ir kompanjose? Mano manymu, potencija vyrui yra labai svarbus veiksnys jo gyvenime.Jis jauciasi nepilnavertis.Juk tai savotiska zmogaus kastarcija.Juk negali nusirasyti i "srota" 50-metis vyras..Ir jeigu tai vyksta nuo 30 metu.Ir kaip yra sakoma "Ieskokime moters"..Jo sutuoktine tik reikalaudavo ir pasiepdavo, kai "nepavykdavo".Nuo to, beje, aistra ir noras neatsiranda.Tai rimta problema ir ja reikia salinti.Pirmiausiai smegenyse.Mes labai greiti nuteisti-ATSAKOMYBES trukumas, ar "amziaus krize", ar uodega uzsidege.Bet gyvenimas yra sudetingas dalykas, juk ne vien duona esame sotus.O gyventi kaip darzovei , niekam nesinori.Tai tiek.

Tai,kad vyrai "nesidrasko"nereiskia ,jog jie nepriima sprendimu Tiesa tokia - vyrai priima sprendimus, moterys juos vykdo Tai ne mano ismislas, bet rimtu psichologu pastebejimai:)

Ir del tu nebrendylisku gatavos viena kita smeizti ir viena kitai gerkles perkasti. Gal zmona mirtim vaduojasi ,bet artiste mat ,manipuliatore...Pati is reikalo apsizenijo ,dabar vel sikna panizo seima ardyt.Geda moterys uz jus

Taip, sutinku su kiekvienu zodziu..Ir pliekiu save savikritikos bizunais uz tai.Dar ir primusciau ta kvaile, t. y. save:), kad nepalieku pati, nenutraukiu visko.. Bet meile toks "slykstus reikalas", kad "teoriskai arklys, praktiskai-nepaeina":).T.y. supranta blaivus protas, bet sirdis nori, kad jai pataikautu.Ji nori tiketi tuo, ko troksta.Ir laukia, laukia, kencia.O gal?:(((

Taip, vyrai labai linkę priimti vieną sprendimą: būti iš karto su žmona ir su meiluže. Taip jiems atrodo, kad ir avis sveika, ir vilkas sotus. Deja, tai saviapgaulė ir kitų kankinimas. Kažkaip jie linkę nesiskirti, bet ir meilužės paprastai nepalieka, kol ši to nepadaro pati, netekusi kantrybės...Jei jūs tai vadinate sprendimu, tebūnie. Jūsų teisė taip manyti. Aš manau, kad vyrai slepiasi po lapais ir laukia moterų sprendimo. Nesakau, kad kitose srityse vyrai nedaro sprendimų, bet tokioje situacijoje, paprastai apsisprendžia tik vienetai. Tie, kurie morališkai stiprūs.

Labai uzjauciu..nes zinau TA savijauta..Nieko baisiau negali buti, tai tolygu netekciai.Bet kai netenki, bent jau kapa turi.O cia..Ir zinau tokia savo sena atrasta tiesa-kai randi smelio dezeje nenaudojama kastuveli-apskretusi, uzmirsta, ji nusveiti, imi naudoti, jo uzsinori ir buves jo seimininkas..Manau minti pagavai.Buk stipri...O gal, dar ne viskas prarasta:)