Aciu, Pavasare, uz palinkejimus, shirdele didele ir be meiles ishtvers, nes kiek matau meiliu kainos, man asmenishkai per aukshtos, bet vistiek aciu uz teigiamas bangas...

Danielius
2011/03/19 19:11:56 19:11:56
Aciu, Pavasare, uz palinkejimus, shirdele didele ir be meiles ishtvers, nes kiek matau meiliu kainos, man asmenishkai per aukshtos, bet vistiek aciu uz teigiamas bangas...
ieva
2011/03/19 19:20:04 19:20:04
Atrodo, kad čia pasisakantiems vyrams, meilė nėra vertybė...
ieva
2011/03/19 19:39:21 19:39:21
Aciu, uz klausima, Ugnele, ..taip ir pamaniau, kad tas uzklius. Bet pasakojimas issitempe, nenorejau plestis dar labiau..Net nezinau, jauni lb buvom, tuokemes "is reikalo'.Jis buvo reiklus, tylus, mazakalbis.Atrode patikimas.Apie meile kazkaip nepagalvojau..Nemylejau manau..Mes susikureme tikrai gera buiti, buvom darbstus.Bet..nesusikalbejome jau is pradziu.Buvau namu seimininke labai ilgai.Tik namai, vaikai, jo tevu ukis, pagalba jam , versliuke ir siaip visokie papildomi darbai neiseinant is namu.Kai pradejau kazko noreti daugiau-prasidejo nesusikalbejimai.As neturejau DRAUGO, mylimojo-jis buvo man tarsi tevas.Buvau trecias vaikas, ne lygiaverte partnere, patareja..Be nuomones..Manau atsakiau.Apie seksa-minejau.Nezinojau, ka reiskia geisti vyro, patirti palaima...Man buvo kancia.Asaros ir pykciai.Tai vadinau "seimynine prostitucija" , arba psichologiniu teroru.Jeigu negaudavo sekso kiek jam reikia, namuose vyraudavo kapu tyla ir pyktis.Jis tapdavo piktas ir nedarbingas.Ant mano peciu buvo uzkrauta jo darbingumas ir nuotaika..Slogi atmosfera atsiliepdavo dukroms, todel "pasirasydavau" del sventos ramybes ir dar labiau jo imdavau, netgi- nekesti..Jis saltas, racionalus, darbaholikas.Nerukantis ir beveik negeriantis.Visai nelankstus, vienisius.Mes niekur nevaziuodavom, nepoilsiaudavom-tik dirbdavom..Nebuvo kada, anot JO.(3 dienos per metus prie juros-viskas)Jis nera blogas zmogus-tiesiog mes vienas kitam netikome.Bet tikra veida parode tik dabar, pasakes, kad neparnesdama atlyginimo,kol buvau namu seimininke, as neturiu teises i musu turta..reikalauja, kad savo puse, uzrasyciau jam, uz "moralines kancias"....Todel nepasiraso skyrybu dokumentu, nors tikina, kad skirtis sutinka:) Siaip, kaip tevas dukroms, jis pakankamai geras.Buvo neistikimybiu-su kaimyne, broliene..O kiek nezinojau ir nenorejau zinoti.Zodziu, maniau, kad gyvenimas toks ir buna.Taip-20 metu..Uzaugo vaikai, as istojau mokytis, baigiau, gavau darba-jis siuto..Slydau is po jo pado..O tada pasirode JIS..GAL taip BUVO LEMTA? Nezinau..kaip ir nezinau, ar laiminga bus, sios liudnos dramos (pasaka pavadint negaliu) pabaiga..
Pavasarė
2011/03/19 19:46:13 19:46:13
..Supratau minti.Esi velniskai teisus..
Pavasarė
2011/03/19 20:03:04 20:03:04
Aciu labai, Svetlana uz nuomone ir Tau...as sita pati suvokiu lygiai taip pat, deja..Man sunku TAI perduoti JAM.Jis skaitys, TAI, todel labai norejau, kad isgirstu kitu nuomone, nesalisku zmoniu, kurie musu nepazista.Jis ir jo zmona, man kartoja, kad naudoju psichologini spaudima, versdama rinktis, antraip paliksiu pati..As pavargau kartotis, kad rinkimasis is dvieju-nera spaudimas.Jo zmona, vercia rinktis tik JA.Labai daug yra patareju, kurie, is jos aplinkos ir aisku, ne mano naudai.Jis, girdedamas ta pati, man pateikia vis naujus ir naujus, argumentus.Pavargau gincytis, irodineti.Jam geriausia, kad butu namai ir as.Jo zmona netgi savotiskai sutinka ,kad mes kartais susitiktume ir tik laukia, kol as pavargsiu ir neapsikentusi pati spjausiu i viska.O jam, savo ruoztu, visai naudinga NESKUBETI.Juk gal ivyks koks stebuklas, kad savaime viskas issispres..Ji man pasake toki dalyka "Tu ji palik, o jau as, su juo susitvarkysiu".Visos meiles jam isdulkes.Liudniausia, kad viskas susije tik su ambicijomis ir niekaip nepasidalijamu turtu.Noriu savotiskai pasiteisinti-nors ir smerkiu ji, bet zinau, kaip jam sunku, palikti savo rankomis statytus namus.Ten yra salygos dirbti jam reikalinga darba.Ji ta zino, todel diktuoja salygas..Zodziu, padetis tokia, kurioje iki "damkes', niekaip neina prisikasti.O dar tos ligos.Siena auga, kaip mielemis dauginama..Tokia tiesa.
Ugnelė.
2011/03/19 20:10:42 20:10:42
Pasikartosiu - visada manau, kad žmogus pats atsakingas už savo gyvenimą ir laimę.
O kodėl jūs nesiskyrėte, kai vyras buvo neištikimas šeimoje, juolab jums nebuvo šeimoje gerai? Nes visada galima inicijuoti skyrybas esant sutuoktinio neištikimybei, smurtui arba alkoholizmui.
Be to, keista, kad abiejose šeimose, kur neva nėra didelės meilės, taip įnirtingai būtų bandoma sulaikyti sutuoktinius.
Ir ar labai daug būtų nutolta nuo teisybės, jei jūsų draugo žmona dabar pasakytų: ,,pragyvenau santuokoje ~25 metus laimingai, užauginau 2 dukras, su vyru viską susikūrėme, pasistatėme, ir kaip iš giedro dangaus atsirado Meilužė, kuri per pustrečių metų viską sujaukė, išardė šeimą, atėmė vyrą, įvarė man vėžį... Na, sugadino juodai gyvenimą. Vyras nenori šeimos palikti, bet Meilužė visomis išgalėmis ardo, o aš vis kovoju, kovoju, kovoju...''
Sutikite, kad anoji moteris visą situaciją nušviestų būtent taip...
Ginkdie, nenoriu nei įžeisti, nei pasišaipyti. Bet paskaitykite kad ir čia, forume, kiek nuskriaustų moterų sakosi buvę išduotos, paliktos, įskaudintos... Ir kaip sunku spręsti, išklausius tik vieną pusę.
Prisipažįstu, kad nesu mylėjusi vedusio vyro. Bet esu už tai, kad žmonės būtų laimingi ir mylimi.
ieva
2011/03/19 20:30:51 20:30:51
Esi teisi, ji TAIP ir sake..Ir labai logiskai ir teisingai pastebejai-ji tikrai turi daug argumenu.Bet, ji pamirso, kad laimingoje seimoje . niekas nieko neiesko ir vyro nepaima siaip sau "is oro".Kad buna priesistore.Beje, jis pries mane, yra turejes moteri.Ne as, ta "piktoji vienintele":).Jo problemos su potencija ir zmonos nenuovokumas, priverte ji ieskoti kazkokios pagalbos...Bet ten viskas nutruko, dar jai nesuzinojus...Jis pasinere i darbus ir galvojo, kad gyvenimas taip ir prabegs.Bet kaip pats pripazino-sirdies kamutyje, vylesi, kad kazkas dar turi ivykti..
O mano seimoje, jeigu mes neissiskyreme seniau, gal vien todel, kad niekas manes nelauke, kad seima paeme virsu.As, be gero issilavinimo ir darbo, neturejau kur eiti..Atsakomybe, priesaika ir tikejimas, kad visur tas pats.Mazi vaikai..Jo zmona, argumentuoja tuo, kad buvo tikrai neteisi daug kur, bet..pasitaise ir turi gauti dar viena sansa.O kovoja JIE uz mus todel, kad mes buvome tiesiog "patogus".
Pavasarė
2011/03/19 20:32:05 20:32:05
Praeivė
2011/03/19 20:35:45 20:35:45
baisiausia, kad jis nesuvokia, kad jo dabar laukia nebe gyvenimas, o istisa atgaila....
zmona ji trauke i savo puse tik tol, kol gris...o ar jis suvokia, kad visa likusi gyvenima tebus istisas edimas uz "isdavyste"?
manau, kad karta isejus, kelio atgal nebera. neverta, nes netrukus, jis pajus, kad su juo prades elgtis kaip su benamiu suniu, kuriam suteike malone ir kampa.
ir jus padaret klaida, kad grizot! suprantu, sunku buvo, bet reikejo atsilaikyti, ieskoti pigesnio varianto, bet nebegrizti, kur jus uzes.
Kartais, is tiesu ateina i musu gyvenimus zmones, kurie isjudina "uzsistovejusius vandenis", pelke, kur gyvybes nebera. jie neatnesa mums garantiju ir geroves, bet atnesa laisves gurskni, vilti, kad galima gyventi kitaip! tos permainos ivyksta viduje, ikvepus oro, nebesinori murkdytis pelkeje. kai kam to uztenka, kad keisti viska is pagrindu, kiti sutike pirmus sunkumus ar pasipriesinima, grizta ten, kur stabilu...bet tai saviaupgaule!!! ten nebera stabilu! ir nebebus niekada!
jei jus norit patarimo, mano butu toks: neremkit jo prie sienos, tegu renkasi pats. bet kol pati turit tikejimo, ryzto, noro - keiskit viska! tik meile privercia suktis pasauli, tai labai pozityvi energija, isnaudokite ja, kad pakeisti viska is pagrindu SAU, del SAVES
senas hrienas
2011/03/19 21:29:24 21:29:24
Mes gerai zinom savo teises, bet pamirstam pareigas.