Man kartais atrodo, kad žmogui yra lyg skirta, kiek tų ,,meilių'' jo gyvenime gali būti. Na, tarkim - 1, 2, 3...
10 turbūt neišeitų mylėti, kad ir paeiliui, vieną po kitos...
Tai va - gal todėl nebepamilstama, kad jau kelis kartus mylėta, degta, gal ir sudegta...
Kuo daugiau tų meilių būta, tuo daugiau nusivylimų, patirčių...
Tuo sunkiau atsitiesti, vėl patikėti. Tiesiog nebėra iš ko degti. Viršų ima protas, jausmai nebeįsiplieskia, nebėra gyvasties, kad juos įžiebti. Juk kaip dažnai brandūs žmonės sako: pavargau ieškojimuose, nebenoriu nieko. Geras jis žmogus, pripratau ir man to gana. Lovoje nebjauru, darbuose padeda, į šonus nelaksto....
Matyt, ne kiekvienam skirta ugnis, kai kam tik rusenančios žarijos...
Svarbu - nešalta...