Kaip atsitiesti?

Skaitau cia pasisakymus ir galvoju. Negi visi tie metai buvo tik atiduoti, prarasti.? Negi nieko gero is tu zmoniu per visa laika negavote, negi nebuvo puikiu dienu, del kuriu galetumet pasakyti- "tai gavau"?
Jei viskas tikrai vien praradimai ir juoda buvo, tai kokio velnio su jais taip ilgai tempet

zinoma kad ne...gyvenau ir tikejau jog esam ideali pora, nepastebejom kaip praleke 20 metu...bendrus metus pradejom skaiciuoti tik po 15 bendro gyv. metu...gal siandien viskas butu kitaip jai ne vyru amziaus kryze-sito isbandymo mes neislaikem....galiu pasakyti tik tiek jog jai reiketu nugyvent gyvenima is naujo as nieko nekeisciau - mes buvom laimingi....tik nezinau ar galima suklijuot tai kas buvo sudauzyta

At kitu aspektu paziurejau.Jei buvo daug grazaus per tuos metus ir tave paliko ar kitaip nesusikloste - tai dar skaudziau negu nieko gero nebutu ar butu labai mazai.Tada nebuti ko gailetis, ir tuo lengviau butu atsitiesti.

O kam klijuot. Gyvenimas tęsiasi

Suklijuoti galima, jei abiems to norisi ir, jei abu, matydami tą vietą, kur buvo skilę, ramiai galėsit su tuo susitaikyti. Tačiau tai nebebus tas, kas buvo. Ar tikrai tai tenkins abu? Paprastai geriau neklijuoti, nes per tą suklijuotą vietą dažnai skauda ir žmonės sunkiai priima tai, kas buvo. Bet pasitaiko ir laimingų iš naujo susiėjusių porų.

tai ir dziaukis, 15 metu gerai pragyvenai, kitiems tiek nebuna atseiketa, dabar duok savo vyru kitai pasidziaukti 15 metu

IMK....koks bevertis svetimas skausmas...

Aciu Svetlanai uz supratima...matote daug gyliau nei kiti....juk tokio skausmo zodziais neapsakysi, esat geras zmogus...

jums gal atrode, kad esate ideali pora o jusu vyrui atrode kitaip, kitaip nebutu palikes.

Nieko, cia rasite kita. Ypac jei turite buta ir nemaza atlyginima, santechniko ar elektriko draugija jums garantuota.