Viskas slysta is ranku, nebesinori nieko, visai nieko..
Nebedziugina nei vasara, nei lauktos ir pagaliau sulauktos atostogos..
Nei ezerai kurie visai cia pat, NEI GELES ZYDINCIOS LAUKUOS..
Ta monotoniska kasdienybe veda mane is proto..
Gyvenu nedideliame mieste ir esu beprotiskai vienisa. Nepritapau as cia ir niekad nepritapsiu...
Liudna, vienisa, neapsakomas jausmas..
Man 43.
Kaip vel prikel save Gyvenmui is naujo...?
Neaišku, kokios tos depresijos priežastys, kas Jus privertė nieko nenorėti?.. Bet šiaip, Viskas Jūsų pačios rankose,..medikamentai, pokalbiai su psichologu kažkiek padės, bet Jūs turit PATI bandyt,, save prikelt''..Užsiimt kažkokia veikla, nors ir visai nesinori, nebūti vienai, rasti bent vieną žmogų, kuriam galėtumėt išsipasakot.Tuomet kažkiek palengvės.