Gyvenimas ziaurus :)

Gyvenimiska situacija : pradejau santykius su moterimi, kuri turi antra puse (bet nevedus). Ne meile, bet emocinis ryshys yra, pats zmogus irgi patinka. Yra stiprus abipusis seksualinis potraukis ir galimybes ta poreiki igyvendinti. Taciau, cia jauciu disonansa:
is vienos puses, keliu klausima sau - nors [u:16yquszu]pasiduoti norams nera moralu[/u:16yquszu], bet visgi koks man skirtumas tos moters antroji puse, juk gyvenu del saves, o ne del tos antros puses, kurios nepazystu, tik esu karta mates.
Is kitos puses - gyvenime esu labai mylejes viena moteri, kuri mane isdave, nors as jai buvau istikimas net turedamas daug galimybiu nuklysti i kaire. Nesinori dabar elgtis su tuo zmogum taip, kaip kazkada su manim pasielge, bet kita vertus - [u:16yquszu]kodel as del savo problemu tureciau pats save bausti ir atsisakyti to, kas man yra malonu[/u:16yquszu]?

Ar visgi verta aukoti savo asmeninio gyvenimo laime, del kitu zmoniu, kurie net aciu uz tai nepasakys? Ar tas moralumas is viso kam nors siais laikais reikalingas ir vertinamas? Aplinkui kur apsidairau, istekejusios zmonos, vede vyrai, tarp bendradarbiu, visur romanai, ejimai i kaire... Ir dazniausia reakcija aplinkiniu i tai - "koks tau skirtumas?". Tai... gal ir kitiems jokio skirtumo, kad as paisdykausiu su moterim, kuri turi antra puse?

Laukiu protingu, argumentuotu pasisakymu...

jei moters poziuris toks pats kaip tavo,kodel gi ne,tada abiem nebus jokios moralines grauzaties.....

O tai ta moteris negali ar nenori nutraukti santykių su savo "antra puse"? Nelabai aš čia matau prasmės jiems likti kartu... Mano supratimu taip būtų geriausia visiems...

Na as irgi turiu drauga. Kadangi jis man ne vyras, gal ir nebus juo, leidziu sau paflirtuoti su kitais, del formos palaikymo. Ir del to, kad ir jis panasiai elgiasi, zinau tai. Bet visada sustoju laiku, nes tie kiti man is tikruju nereikalingi. Jokiu ejimu i kita puse net nepradedu, jeigu reikalas kreipiamas i tai, tuoj pat painformuoju, kas ir kaip, kad neturetu iliuziju.
Jeigu ta moteris nieko pries, o taip supratau, ji nemyli tos savo antros puses. Ir nueis jeigu ne su tavimi, tai su kitu. Gal ten santykiai jau issiseme, gal tai butu ju pabaiga. Tu neatsakingas uz kitus, kiekvienas pats saugo jam brangius santykius. Bet yra ir kita reikalo puse, tas nesmagumas. Ir tikimybe, kad pasismaginimas tau gali buti visai kas kita jai.

Na, pvz., man nepatinka tai, kaip daugelis elgiasi, todėl pati aš taip nedarysiu. Yra vertybės vienos didesnės, kitos mažesnės - ir renkamės. Ar didesnė vertybė - "galima laimė" (dar nežinia, ar ji iš tiesų būtų), ar noras gyventi neskaudinant kito, kad ir nepažįstamo žmogaus, taip, kaip pats buvai įskaudintas? Nedaryk kitam to, ko nenori, kad tau darytų. Tai ne garantija, kad ir tau nedarys, bet užtat rami sąžinė. Jei kitiems "jokio skirtumo", tai nebūtinai ir aš turiu galvoti taip, kaip tie kiti.

[color=#008080:vlts47ov]Praradusi krantus, upė virsta pelke [/color:vlts47ov]

Nezinau, myli ar nemyli - koks man skirtumas? Zinau, kad manes nori ir tiek. As irgi noriu
Mesti ji savo antrosios puses, manau, nesiruosia, o ir man to visai nereikia.

Del Daineles nuomones.. as noriu paklausti, kokia mano gyvenimo prasme, jei paslaugos darymas kitiems (tame tarpe ir jiems net nezinant), manes pacio nedziugina. Negana to, darydamas kitiems paslauga, dar skriaudziu save... Kam visa tai?

Taip, as nenoreciau, kad su manim butu taip elgiamasi. Bet juk ne as taip elgiuosi su tuo zmogum, o jo antroji puse. As pats, budamas poroje, neisduociau kito zmogaus. Bet as nesu poroje. O kas yra tarp tu dvieju zmoniu, juk kaip ir tik ju dvieju reikalas, ar ne taip?

Kokiu butu dar minciu, kad svarstykles nusverti i viena ar kita puse?

žiauraus gyvenimo dalyvi, šitokie santykiai niekada neatneš laimės ir pilnatvės nė vienai pusei: nisižengiama svarbiausiam - Meilės įstatymymui, nes tampate abu tik vartojimo objektais. Taip pažeidžiamas jūsų ir tos moters žmogiškasis orumas, tampate daiktais vienas kitam, kuriais pasinaudojus kaip automobiliu ar dantų šepetuku, kai jis nebetinkamas, galima išmesti. Todėl taip blogai ir jaučiatės. O kad ji apgaudinėja, o ne jūs - irgi nesvarbu, nes savo veiksmais pritariate ir padedate jai, taigi irgi kartu apgaudinėjate. Matyt, esate moralus žmogus, todėl jums tai sukelia nemalonius jausmus. Sėkmės atsiribojant nuo tokių ryšių.

Nei ji nei as neketiname tureti kazkokios pilnatves ar laimes vien tik vienas is kito. Tiesiog, yra tai, ko kiekvienas norime is kito ir tiek. Tai nereiskia, kad kitose srityse mes galim duoti vienas kitam kazko daugiau, t.y. pilnatve is vienas kito. Matyt, as jai reikalingas tiek, kiek ji negauna is savo antros puses. As taip pat nepuoseleju jokiu bendro gyvenimo kartu iliuziju. Realiai, mums abiems tai i nauda. Manau, kad tai daugiau trumpalaikis dalykas. Gal net sustiprins tos poros santykius ateityje, ka gali zinoti.

Tik vat tas moralumo klausimas, apie kuri kalbejau : is racionalios puses, man dzin ta jos antroji puse. Is moralios puses - jei ji suzinotu, liktu iskaudinta. Bet ar man turi tai rupeti?

Yra neseniai vagos išleista tokia knyga:
[b:2g53mqgt]Viktor E.Frankl "Sielogyda"[/b:2g53mqgt],
kurios didelė dalis yra skirta gyvenimo apskritai ir visokių jo reiškinių (kančios, darbo, meilės) prasmei apsvarstyti. Labai siūlau paskaityti, nes parašė brandus žmogus, išėjęs gyvas ir psichiškai nesutrikęs iš konclagerio.
Beje, apie meilę iš tos knygos vertėtų visiems DP narias pasiskaityti - gal tuomet sustotų visi jos komponentai į tinkamas vietas, mažiau ašarų lietųsi.
Progai pasitaikius ir laiko radus, ką nors iš tos knygos dar pacituosiu forume. Daugelis dalykų pasauly yra iš visų pusių jau apmąstyta, o mes (ir aš) nežinodami ar tingėdami sužinoti vis imamės juos atradinėti iš naujo... ...

tai turetu rupeti JAI.
Tu pats ka tik atsakei i savo klausima - jokiu iliuziju, tiesiog abipusis geismo/tustumos patenkinimas, kuris gal net sustiprins poros santykius. Kas butu jeigu butu - tuo turi rupintis pora.
Tau didesnis klausimas turetu kilti, ar malonu buti geismo/tustumos patenkinimo irankiu. Net neziurint i tai, kad tu pats irgi jos nori.
O dar blogiau, jei tavyje vis gi prabils kazkokios iliuzijos, ir noresi daugiau, nei ta moteris gali tau duoti. Liksi iskaudintas tiktai tu pats.