Mantuskinas:
"branginimas buvimu savimi" - poziuris i gyvenima, i save, seima, aplinkinius, sveikata, laisvalaiki, kultura, karjera, pinigus ir t.t. Tai yra tavo vertybiu rinkinys, tavo esybe. Tam galima priskirti ir blogus iprocius (nors pats ju nelabai ir turiu, gyvenime esu truputi perfekcionistas). Bet ar butina savo vertybes (kad ir gerasias) keisti del mylimo zmogaus?
Grieztas kelias - kryptingas judejimas link savo tikslo. Uz sunku darba atlyginama. Tok jau tas gyvenimas. Laimi netinginiai
Ok, butinai pasidomesiu Eriko Berno knyga.
Tiesa sakant, man vistiek sunku įsivaizduoti kaip dėl mylimo žmogaus galima būtų atsisakyti savo vertybių. Galima kažkiek prisitaikyti, pakeisti buitinius įpročius, tapti tolerantiškesniu kitam. O keičiamasi tik dėl savęs. Galbūt, tas kitas žmogus tau atskleis, kad tai, ko nevertinai, yra visiškai tau priimtina ir net smagu. Pvz sportiškas draugas gali namisėdą sudominti baidarių žygiais, ar nepailstantį darbštuolį gali sužavėti jaukus tinginiavimas namie. O gal ir kokių bendrų blogų įpročių atsiras. Bet... sprendimas tai daryti, keistis bus tik tavo paties.
Teisingai pats pastebėjai - kiekvienas esame skirtingas. O koks gi tas galutinis tikslas? Vieniems patogi buitis, kitiems - šeima, dar kitiems - valdžia, garbė. Jei mylimas žmogus nėra tavo prioritetuose jis ir neatsiras.
Ar gali būti gyvenimas tik juodas ir baltas, be pilkų tonų? Tikriausiai. Tik kiekvienas skirtingai matome tas spalvas. Pateiksiu vieną pavyzdį iš Berno:
Dvi moterys į skyrybas gali reaguoti visiškai kitaip: viena, kuri sau tvirtino "sukursiu gražią šeimą ir niekada neišsiskirsiu" jausis visiška nevykėle. O tuo tarpu kita, kuri sau sakė "niekada nedirbsiu ir užsitikrinsiu pakankamas pajamas, kad galėčiau atidaryti gyvūnų prieglaudą", jausis laimėtoja, nes, priteisto turto dėka galės tuo užsiimti.