Pritariu chrienai, jau senokai šioje svetainėje fantasmagorija liejosi taip laisvai, kaip dabar Nors visai neblogas profanacinis(?) performansas.
Autore, 30 metų jau tas amžius, kada derėtų sprendimus priimti pasikliaujant savo galva ir mažiau dėmesio kreipti į kitų patarimus. Per tą laiką, kurį praleidot veltui skaitydama ir analizuodama už ir prieš, būtumėt sėkmingai prisiregistravusi ir nusprendusi pati, tinka jums tai ar ne.
Kita vertus pati nuostata – surasti potencialų draugą ar jauniki be reikalo negaištant laiko, skamba kiek naivokai, juk ne daiktus prekybos centre renkatės, kad būtų etiketės prikabintos – seksui, vedyboms, draugystei, vaikams ir etc. Užsispyrimas ar nuostata, kad štai dabar ieškau būtent vyro, moterims sujaukia protą turbūt labiau nei menopauzė, priimami neracionalūs sprendimai veda į neapgalvotus paklydimus, iš kur seka nusivylimas savo poelgiais/savimi , pyktis ant visos vyrų padermės, depresijos, nepagrįsti kompleksai, o kraštutiniais atvejais visiška stagnacija santykių fronte. Persiprašysiu už palyginimą, tačiau kartais žūtbūt ištekėti pasiryžusi moteris tampa panaši į didįjį baltąjį ryklį, kuris nusižiūrėjęs ar užuodęs potencialią auką puldamas tampa beveik visiškai aklas.