Vienintelis teisingas dalykas ką jis pasakė - atsigręžti į save, kas yra svarbu.
iš tiesų kas ir man užkliuvo - vyras kaip pinigų maišas. Nepagabriai ir apie tuos imperijų paveldėtojus atsiliepei, ne tik apie jų žmonas, nutekėjusias klasiokes. Argi norėtum šalia turėti tokį, kuris pats nieko nesukuria, o tik leidžia svetimus uždirbtus pinigus? Ar norėtum būti ta aktyviai dirbančia namie moterėle? kažkodėl abejoju.
Jei paauglystėje ir universitete nelabai domėjaisi vyriais ir tikrai nenorėjai nieko rimto - vadinasi tam buvo rimtų priežasčių, tavo asmenybėje. Kad ir dabar, apie vyrą pasisakei kaip apie bendro plano dalį, prestižo dalį..
Iš tikrųjų manau, kad turėtum įsisavinti, kad niekas tavo laimės ant lėkštutės neatneš - negali perkelti tos laimės vilties ant kito žmogaus - kažkokio pasakų princo. Kai būsi laiminga pati viena būdama, tada ir išsispręs visos tavo problemos.
Nėra ko joms pavydėti - nėra namų be dūmų. Jos gal norėtų bent dienelei atsidurti tavo vietoje ir nebūtinai dėl to, kokia tu esi, o dėl to, kokia jos tave įsivaizduoja.
Labai ačiū už komentarą. Tikrai nesistengiau atsiliepti apie jas nepagarbiai. Turbūt mano rankos tuo metu vedžiojo jų tėvų nuomonę. Na, kad ir prisiminkime elementarią Jasaičio ir Jasaitienės skyrybų istoriją. Manau, turėtume įsigilinti ir į tokių "paveldėtojų" tėvų kailį. Pirmiausiai, bet koks verslininkas nori, kad šeimos biznyje kapitalas būtų investuojamas bei koncentruojamas į jį. Dėl to, be abejo, tėvai vėlgi norėtų gauti marčią, kuri taip pat sugebėtų tai daryti, o ne būti tik išlaikytine. Šiuos "paveldėtojus" išskyriau ne dėl jų pinigų, o dėl jų geros šeimos, išauklėjimo bei išmokslinimo lygio. Kaip minėjau, skirtingai negu tos moterys, savo laimės ir nesistengiu sieti su 'tuo vieninteliu". Juk dėl to ir tobulinausi, kad būčiau verta jų, o jie būtų verti manęs. Juk ketutiolikos metų aš mokiausi, daug skaičiau, eidavau į teatrus, tobulinau kulinarinius sugebėjimus, o ne voliodavausi patvoriais su neaiškaus tipo vyriškiais (skirtingai nuo dabartinių jų žmonų). Tačiau atleiskite už vulgarumą, traukinys š**ančių nelaukia. Būtent šiuo metu aš tą ir suprantu. Tačiau ką man daryti - juk susizgribau jau per vėlai...