Prašau patarimo

Sveiki, man 29 m., mokyklos laikais bei studijų metais buvau per daug suinteresuota mokymusi bei karjera. Aktyviau antros pusės paieškas pradėjau 26 m., ir savo nusivylimui, pastebėjau, kad visi normalūs vaikinai išgraibstyti kitų merginų mokyklos ar studijų laikais. Kol baigiau mokslus, tiesiog buvau abejinga vaikinams – buvo galybė simpatijų, tačiau nenorėjau, kad kažkas daugiau vystytųsi. Nuo pirmo kurso pradėjau pirbti full time ir tai tęsėsi visų mokslų metu, todėl laisvo laiko itin daug neturėjau. Iki 27 m. pakilau į prestižines pareigas, gaunu keturženklį atlyginimą, nusipirkau butą, automobilį. Žodžiu, galiu sau leisti daug... Bet negaliu susirasti lygiaverčio partnerio. Pasižiūriu į buvusias klasiokes ar kursiokes, kurios yra ištekėjusios už „klasiokėlių“, kursiokų ir t.t. Nieko neišsiskiriančios, baigusios psichologijos mokslus, edukologijos universitetus, kolegijas ir šiuo metu „aktyviai dirbančios namie“. Ir vis dėlto... Turiu pripažinti, kad joms pavydžiu. Juk tai ji 12oje klasėje „pakabino“ garsaus chirurgo sūnų (patį mediką), kuris paveldės tėvo sukurtą imperiją, juk tai ji pirmame kurse sužvejojo studenčioką seimo nario sūnų ir šiuo metu specialiste dirba vienoje ministerijų... Nors intelekto lygis nurodytų nebent referentės poziciją. Juk tai ji (o ne aš, įsikniaubusi į knygas) žinojo, kad šitas antrakursis trinantis suolą yra stambios korporacijos vadovo sūnus... Žinoma, šiuo atveju galiu kaltinti tik savo neišprusimą ir menką tuometinės situacijos įvertinimą. Tačiau kodėl šiuo atveju aš, išsilavinusi, sportiška ir aktyvi moteris, kuri visko pasiekė pati, negaliu pasigirti tokiais trofėjais? Ar blogai save iki 25 m., tobulinti dirbti ir užsidirbti, o paskui pradėti ieškoti antros pusės. Pagaliau, kodėl tie vaikinai sėdi įsikibę tų „mokyklinių barakudų“, kurios nesugeba nė cento užsidirbti pačios? Kodėl tie rimti vaikinai iš gerų šeimų išgraibstomi dar mokyklų suoluose? Negi tos jaunos mergaitės jau tuo metu išmano finansinio stabilumo subtilybes? Negi dėl to tėvai ir kiša savo vaikus į Vilniaus licėjus ir KTU gimnazijas, kad susirastų „savęs vertą porą“?
Aš nesu nusivylusi vyrų gimine ir jokiais būdais netvirtinu, kad jie neverti manęs. Bet man norėtųsi, kad vyras turėtų panašų „back-ground“, išsilavinimą bei vertybes kaip aš? Taigi prašau, patarkite, kur man rasti tokį aukso grynuolį?

Jūs ieškote žmogaus, ar dar vienos, laisvos verslo imperijos?

Mieloji, pasaulis taip sudarytas, kad jame egzistuoja pusiausvyra - vienos turi karjera, atlyginima ir visa tai, ka jus isvardijote, kitos gera vyra, seima, vaikus, meile. Nenorekite, kad viskas priklausytu jums. Beje, gero vyro paieskos taip pat uzima laiko ir pastangu. Jus tam pastangu tinkamu laiku neskyrete, todel dabar turite tenkintis tais trupiniais, nes is tiesu geriausi vyrai tokiuose metuose jau isgraibstyti ir like visokie..., na pati suprantate:) O gal dar koki sioki toki kelneta padara ir nustversite, kurio neprireike ne vienai nors siek tiek proto turejusiai:) Nors tikrai jums galiu labai atsakingai pasakyti, kad tokiu personu kaip tamsta nelabai kas nori. Niekam nereikalingos arogantiskos, pasikele, isskaiciavimo kupinos personos, kai vyrams daug mielesnes mielos moterytes, o jusu mokslai tai tikrai vyrui priespaskutineje vietoje. Ir nereikia vadinti tu kitu mokyklinemis barakudomis, jos yra panos, kurios viska dare laiku, o jus kazkur lekete, kazka bandete uzgriebti, o likote boba su kiausiais, kuriu visi vengia.

Raimundai, jinai prašė patarimo, o ne realybės įvardinimo

[quote:2xlprifm]Bet man norėtųsi, kad vyras turėtų panašų „back-ground“, išsilavinimą bei vertybes kaip aš...[/quote:2xlprifm]

Apie kokias vertybes, išskyrus pinigus ir išsilavinimą, jūs dar kalbate?
Beje, tas išsilavinimas... Nežinau, ką jūs ten mokėtės (netikiu, kad psichologiją), bet jei manote, kad diplomai apibrėžia tikrą žmogaus išsilavinimą, tai žiauriai klystate. Diplomai normaliuose šeimos santykiuose nereiškia absoliučiai nieko. Tai šeima, o ne kažkoks įmonių konglomeratas.
Kuo jūs dar domitės, be savo darbo ir tų žinių, kurias turite?
Esate gal šokėja? Menininkė? Savarankiškai mokotės, tarkime, astronomijos ar filosofijos? Gal puodus lipdote, ar užsiimate fotografija? Gal keliaujate po kitas šalis, lankydama savo draugus, susirastus per pažinčių svetaines? Gal vakarus leidžiate klubuose, žaisdama stalo ar vaidmenų žaidimus? Siuvinėjate, stengiatės savo rūbus "tiuninguoti" pati?
Jeigu negalite atsakyti "taip" nė į vieną klausimą, tai atsakykite - KUR tas jūsų išsilavinimas, jeigu jūs iš jo negaunate jokio gyvenimo, tik pinigus? Kam jūs tokia reikalinga? Jeigu turite tų pinigų kaip šieno - tai meskite darbą velniop ir atsisukite į save, į žmones, į pasaulį. Studijuokite iš naujo, bet ne pinigus, o gyvenimą.
O tada viskas susitvarkys savaime.

Apie kokias vertybes, išskyrus pinigus ir išsilavinimą, jūs dar kalbate?
Beje, tas išsilavinimas... Nežinau, ką jūs ten mokėtės (netikiu, kad psichologiją), bet jei manote, kad diplomai apibrėžia tikrą žmogaus išsilavinimą, tai žiauriai klystate. Diplomai normaliuose šeimos santykiuose nereiškia absoliučiai nieko. Tai šeima, o ne kažkoks įmonių konglomeratas.
Kuo jūs dar domitės, be savo darbo ir tų žinių, kurias turite?
Esate gal šokėja? Menininkė? Savarankiškai mokotės, tarkime, astronomijos ar filosofijos? Gal puodus lipdote, ar užsiimate fotografija? Gal keliaujate po kitas šalis, lankydama savo draugus, susirastus per pažinčių svetaines? Gal vakarus leidžiate klubuose, žaisdama stalo ar vaidmenų žaidimus? Siuvinėjate, stengiatės savo rūbus "tiuninguoti" pati?
Jeigu negalite atsakyti "taip" nė į vieną klausimą, tai atsakykite - KUR tas jūsų išsilavinimas, jeigu jūs iš jo negaunate jokio gyvenimo, tik pinigus? Kam jūs tokia reikalinga? Jeigu turite tų pinigų kaip šieno - tai meskite darbą velniop ir atsisukite į save, į žmones, į pasaulį. Studijuokite iš naujo, bet ne pinigus, o gyvenimą.
O tada viskas susitvarkys savaime.[/quote:1r774z9g]
Jus labai teisus, Aurimai.

Mielas Raimundai, dėkoju Jums už komentarą. Matyt, mane puikiai permatote, kad taip greitai klijuojate "bobos su kiaušais" etiketę. Nebandysiu su Jumis ginčytis, nes tai yra beprasmiška. Jūs, be abejo, greičiausiai pats esate baigęs psichologijos mokslus, todėl taip puikiai galite nustatyti žmogaus psichologinį tipą bei jo siekius iš keleto žodžių. Pirma, išskaičiavimo aš neturiu. Kodėl - nes pati uždirbu pakankamai, todėl šis Jūsų teiginys nėra logiškas. Čia parašiau, nes, kaip minėjau, norėčiau susirasti tolygų partnerį ir norėjau pasiteirauti Jūsų nuomonės. Nemanau, kad esu pasikėlusi ir arogantiška - nurodžiau apytikrę savo karjeros ir finansinę situaciją, kad būtų galima spręsti apie mano padėtį. Tačiau jeigu tai yra laikoma arogancija bei pasikėlimu - taip pat nesiruošiu ginčytis. Kalbant apie "mielesnes moterytes", paaiškinkite todėl, kodėl man 2 iš besiruošiančių šią vasarą tuoktis gerų bičiulių (beje, iš labai gerų šeimų) sakė: "Ir kodėl tu tąkart nesutikai su manimi draugauti?" Kodėl - nes man buvo 19-a, nes buvau rimta ir nenorėjau tuo metu veltis į tas draugystes, nes tuo metu man rūpėjo mokslai. Kodėl? Galite šaipytis, bet tuo metu nenorėjau lytinių santykių, jaučiausi nesubrendusi, kaip vaikas. Jeigu vyrams mokslai, inteligencija ir moters "nekekšiškumas" yra paskutinėje vietoje, tai paaiškinkite, kodėl jie 9 metus delsė vesti savo "kolegijos" išrinktąją, kol ji neapnėštėjo, meluodama, kad geria kontraceptikus. O tada jau "ooops". Kodėl tų pačių vaikinų tėvai ir motinos kviečiasi mane vakarienės ir guodžiasi, kad sūnūs per jauni užsikabino už pirmos "kuri davė". Su tokiomis moterimis nenueisi nei į priėmimą, nei tvarkysi verslo reikalus, nes jos neišmano nei etikos, nei etiketo. Aš jų ginkdie, nežeminu. Tiesiog būtų smagu sulaukti jūsų nuomonės, kodėl taip yra.

Apie kokias vertybes, išskyrus pinigus ir išsilavinimą, jūs dar kalbate?
Beje, tas išsilavinimas... Nežinau, ką jūs ten mokėtės (netikiu, kad psichologiją), bet jei manote, kad diplomai apibrėžia tikrą žmogaus išsilavinimą, tai žiauriai klystate. Diplomai normaliuose šeimos santykiuose nereiškia absoliučiai nieko. Tai šeima, o ne kažkoks įmonių konglomeratas.
Kuo jūs dar domitės, be savo darbo ir tų žinių, kurias turite?
Esate gal šokėja? Menininkė? Savarankiškai mokotės, tarkime, astronomijos ar filosofijos? Gal puodus lipdote, ar užsiimate fotografija? Gal keliaujate po kitas šalis, lankydama savo draugus, susirastus per pažinčių svetaines? Gal vakarus leidžiate klubuose, žaisdama stalo ar vaidmenų žaidimus? Siuvinėjate, stengiatės savo rūbus "tiuninguoti" pati?
Jeigu negalite atsakyti "taip" nė į vieną klausimą, tai atsakykite - KUR tas jūsų išsilavinimas, jeigu jūs iš jo negaunate jokio gyvenimo, tik pinigus? Kam jūs tokia reikalinga? Jeigu turite tų pinigų kaip šieno - tai meskite darbą velniop ir atsisukite į save, į žmones, į pasaulį. Studijuokite iš naujo, bet ne pinigus, o gyvenimą.
O tada viskas susitvarkys savaime.[/quote:18epniwc]
Mielas Aurimai, dėkoju Jums už komentarą ir „reality check“. Iš tiesų, matyt, reikia pasižiūrėti į veidrodį ir pasižiūrėti, ar neturiu „riešutėlių“. Galiu atsakyti „taip“ į 80 proc. Jūsų išvardintų veiklų. Galiu nebent „pasiguosti“, kad siuvinėjimas ir naktiniai klubai manęs nesužavėjo. Esu nusistačiusi prieš vienos nakties nuotykius, tačiau kitų tikrai nesmerkiu – ne mano charakteriui kažką teisinti ar teisti. Antra, atleiskite, kad pirmasis įrašas pasirodė, kad tėra apie pinigus. Kaip minėjau, pinigai man šiuo metu mažai terūpi, kadangi užsidirbu pakankamai. Tačiau prašau suprasti ir mane – manęs tikrai nedomina alfonsai, kurie savo gyvenime nieko nepasiekė. Įprastai žmogaus inteligencijos bei uždirbamų pajamų lygis koreliuoja tiesiogiai, taigi... Manau, kaip 29 m. moteriai savo jėgomis, o ne per lovą sugebėjau ne tiek jau mažai nuveikti. Galite mane vadinti tuščiagarbe, tačiau man patinka mano darbas ir iššūkiai... Kaip minėjau, dėkoju už Jūsų patarimus. Matyt, reikės išbandyti siuvinėjimą. Gal net kokias van Gogo „Saulėgrąžas“ išsiuvinėsiu...

Apie kokias vertybes, išskyrus pinigus ir išsilavinimą, jūs dar kalbate?
Beje, tas išsilavinimas... Nežinau, ką jūs ten mokėtės (netikiu, kad psichologiją), bet jei manote, kad diplomai apibrėžia tikrą žmogaus išsilavinimą, tai žiauriai klystate. Diplomai normaliuose šeimos santykiuose nereiškia absoliučiai nieko. Tai šeima, o ne kažkoks įmonių konglomeratas.
Kuo jūs dar domitės, be savo darbo ir tų žinių, kurias turite?
Esate gal šokėja? Menininkė? Savarankiškai mokotės, tarkime, astronomijos ar filosofijos? Gal puodus lipdote, ar užsiimate fotografija? Gal keliaujate po kitas šalis, lankydama savo draugus, susirastus per pažinčių svetaines? Gal vakarus leidžiate klubuose, žaisdama stalo ar vaidmenų žaidimus? Siuvinėjate, stengiatės savo rūbus "tiuninguoti" pati?
Jeigu negalite atsakyti "taip" nė į vieną klausimą, tai atsakykite - KUR tas jūsų išsilavinimas, jeigu jūs iš jo negaunate jokio gyvenimo, tik pinigus? Kam jūs tokia reikalinga? Jeigu turite tų pinigų kaip šieno - tai meskite darbą velniop ir atsisukite į save, į žmones, į pasaulį. Studijuokite iš naujo, bet ne pinigus, o gyvenimą.
O tada viskas susitvarkys savaime.[/quote:3p647oh7]
Mielas Aurimai, dėkoju Jums už komentarą ir „reality check“. Iš tiesų, matyt, reikia pasižiūrėti į veidrodį ir pasižiūrėti, ar neturiu „riešutėlių“. Galiu atsakyti „taip“ į 80 proc. Jūsų išvardintų veiklų. Galiu nebent „pasiguosti“, kad siuvinėjimas ir naktiniai klubai manęs nesužavėjo. Esu nusistačiusi prieš vienos nakties nuotykius, tačiau kitų tikrai nesmerkiu – ne mano charakteriui kažką teisinti ar teisti. Antra, atleiskite, kad pirmasis įrašas pasirodė, kad tėra apie pinigus. Kaip minėjau, pinigai man šiuo metu mažai terūpi, kadangi užsidirbu pakankamai. Tačiau prašau suprasti ir mane – manęs tikrai nedomina alfonsai, kurie savo gyvenime nieko nepasiekė. Įprastai žmogaus inteligencijos bei uždirbamų pajamų lygis koreliuoja tiesiogiai, taigi... Manau, kaip 29 m. moteriai savo jėgomis, o ne per lovą sugebėjau ne tiek jau mažai nuveikti. Galite mane vadinti tuščiagarbe, tačiau man patinka mano darbas ir iššūkiai... Kaip minėjau, dėkoju už Jūsų patarimus. Matyt, reikės išbandyti siuvinėjimą. Gal net kokias van Gogo „Saulėgrąžas“ išsiuvinėsiu...

Neteisus tas Aurimas - siuvinėjimas kryželiu, žaidimai klubuose - išvardino būdus, kaip žmonės bando kovoti su nuoboduliu ir apgauti save, kad nėra vieniši.
Vienintelis teisingas dalykas ką jis pasakė - atsigręžti į save, kas yra svarbu.
iš tiesų kas ir man užkliuvo - vyras kaip pinigų maišas. Nepagabriai ir apie tuos imperijų paveldėtojus atsiliepei, ne tik apie jų žmonas, nutekėjusias klasiokes. Argi norėtum šalia turėti tokį, kuris pats nieko nesukuria, o tik leidžia svetimus uždirbtus pinigus? Ar norėtum būti ta aktyviai dirbančia namie moterėle? kažkodėl abejoju.
Jei paauglystėje ir universitete nelabai domėjaisi vyriais ir tikrai nenorėjai nieko rimto - vadinasi tam buvo rimtų priežasčių, tavo asmenybėje. Kad ir dabar, apie vyrą pasisakei kaip apie bendro plano dalį, prestižo dalį..
Iš tikrųjų manau, kad turėtum įsisavinti, kad niekas tavo laimės ant lėkštutės neatneš - negali perkelti tos laimės vilties ant kito žmogaus - kažkokio pasakų princo. Kai būsi laiminga pati viena būdama, tada ir išsispręs visos tavo problemos.
Nėra ko joms pavydėti - nėra namų be dūmų. Jos gal norėtų bent dienelei atsidurti tavo vietoje ir nebūtinai dėl to, kokia tu esi, o dėl to, kokia jos tave įsivaizduoja.