Internetinio bendravimo krize

Gal jau jūs tikrai kūrį laiką nieko nerašykite, nuoširdžiai.

Jei turi dar ir į tarnybinius laiškus atsakinėti, natūralu, kad nuo to tau alergija. Gal tiktų kitoks bendravimas, ne laiškais?

Kazin, ar ir kitiems taip buna?

Aišku kad būna. Man irgi būtų jei gaučiau tiek daug laiškų, iš karto man taip pasidarytų.

Visiska krize interneto pazintyse. Anksciau dar buvo sveiku, patraukliu ir aistringu moteru. Daba beliko tik baidykles viskuom nepatenkintos, be moteriskumo uzuomazgu. Ir barakudos.

Na, va. Sakiau, kad tau niekas nieko neduoda

eeeeeeei nors taip, sloga kamuoja......

Man būna priešingai:aš tiek daug turiu pasakyti,bendrauju entuziastingai,nes patinka susirašinėt.Deja,kartais tiesiog nugesina pašnekovo žodžių šykštumas-parašo kokių 4žodžių laiškelį ir vsio. Kaip žaidimas į vienus vartus-visiškai neįdomu.Taigi,ne persisotinimas,o badas bendravimo man.

Nenusimink Zygfrid kartais, kai nuvilia internetas, aplink kitų šansų atsiranda, va atrodo oras niūrus, drėgnas, žvarbus, kaip ir padėtis su moterim. Ech prisiverti išeiti pabėgioti, šlapia, niūru, bėgi žiū ir nosis bėgt ima, pristabdai, traukiesi servetėlę. Staiga balsiukas – gal ir mane pavaišinsit, pirmos mintys besitraukiant ausinuką – wtf? Dar yra be manęs kitų bepročių, kurie tokiu oru lakstytų. Atsisuki ir kažkaip tai mielai šypsenai ir rausviems skruostukams norisi pasakyt – Arbatos? Kavos? Gal šampano? – Ai servetėlės taigi, koks aš žioplas. Dėkui. Bėgam kartu? Nebematau rytais bėgiojant? A aišku man ryte irgi laiko nebėra...
Na gi tada imi ir pagalvoji visgi dinamiškas tas gyvenimas ir vizgi gražūs tie maži dalykai ir akimirkos.

Nebuk naivus su tais begimais. As nubegu kas diena po 7 km, nesvarbu koks oras. Paskutini karta sutikau zavinga butybe begdamas gudziais 1998 m. Taciau begimo neskatinu mesti- gerai potencijai. Zinoma, uzmegzti pazintis galima visur. Tiesiog internetas yra visuomenes veidrodis. Netiesa, kad internete tik nevykeliai. Tiesiog visuomene degraduoja. Interneto publika irgi.