ka vyrai manot apie mamytes su vaikuciais?

ka vyrai manot apie mamytes su vaikuciais? ir ar vaikutis yra kliutis jei taip tai kodel?

[u:2ur3zwq2][b:2ur3zwq2]Koks skirtumas ka mano vyrai. svarbu, kad tau gerai ir viskas. o kuom vaikas gali trukdyti tai nzn nebent jam 36 ir jis gyvena su mamayte. o jei kliockas dar visas mazas, tai kuo jis gali trukdyt [/b:2ur3zwq2][/u:2ur3zwq2]

Jau buvo tokia tema ir joje buvo daug beprasmiškų purvo drabstymo „maratonų“ kad atseit tie vyrai, kurie sako jog tai kliūtis yra beširdžiai, kiaulės, gyvuliai etc. Esmė tame kad klausimas ir problema formuluojama blogai – vaikas nėra ir negali būti kliūtis, užmirškit šitą junginį „vaikas kliūtis“ , kliūtis yra būtent mūsų pačių įsitikinimas/nuomonė/nusistatymas/kultūros normos etc. Iš kur tas įsitikinimas kyla, visiem individualiai, man asmeniškai pirmiausia, kad tai nėra mano kraujo linija, antra įsipareigojimas nebe 1 o iškarto 2 asmenims (jeigu kalbame apie rimtus ketinimus, o ne šiaip tik apie kelių savaičių pasilakstymus) , o jei nepavyksta ?Na nepavyko du suaugę žmonės ar gražiuoju ar piktuoju nutraukė santykius ir viskas, kaip tai paaiškinti vaikui, kokią įtaką tai turi jam? Ar nekils jam noras kaltinti save esant situacijai – išėjo tėvas, išėjo 1 patėvis, išėjo 2 patėvis, ar nekils noras kaltint mamą – man tokios atsakomybės nereikia. Toliau visi konstatuoja faktą, kad vaikas turi matyti biologinį tėvą, taip sutinku turi, bet tai jau griauna mano šeimos modelį, kuriame yra 1 tėvas ir 1 mama, nori nenori į jūsų ratą braunasi kitas žmogus ir tai kelia klausimą, kas čia pašalinis? Ir aš nekalbu vien apie eilines situacijas, o pvz apie gimtadienius, metines šventes. Biologinis tėvas juk aplankys savo vaiką ir tai yra labai pagirtinas dalykas, bet ar tai nesugadins tiek jums tiek aplinkiniams nuotaikos, ar tai nevirs savotiškomis varžybomis kuris geresnis tėvas, ar tai nevirs karu dėl vaiko dėmesio ir prielankumo, nuolat tampant tą vargšą vaiką kaip kokį „trofėjų“ ir nuolat statant jį į situacijas, kuriose jis turi rinktis vieną arba kitą.

Ką galvojam? Kaip apie žmogų nieko blogo negalvojam. Ne nusikaltėlė juk Na, nepasisekė gyvenime susitvarkyti, dabar turi tai, ką turi. Nesmerkiam, kiekvienam taip gali atsitikti.
Jei kaip apie potencialią partnerę - aš nenorėčiau ir niekada iš tokių nesirenku. Noriu savos šeimos, savų vaikų. Esu pakankamai jaunas ir nenoriu papildomų rūpesčių, nenoriu apsimesti, kad labai myliu svetimus vaikus. Mano svajonė - graži romantiška draugystė, neapkabinėta mažais vaikais ir visom su tuo susijusiom problemom. Galiu moteriai pasiūlyti daug, bet būsiu sąžiningas, kad drąsiai pasakyti, jog svetimas vaikas man yra kliūtis ir aš į tai nesiveliu.

kaip suprantu deepsorrow nenoretu mamytes su vaikuciu ar 2, o iesko tik laisvos merginos?

Noreciau tokios mamytes, nes neturiu naturalaus noro tureti vaiku, todel bijau, kad kai turesiu savo vaika - jo nemylesiu, bet vistiek turesiu. Tokiu atveju galeciau bent kazkiek isivaizduoti, kas yra vaikas ir galesiu priimti atitinkamus sprendimus.

Galvojau, kad nera didele kliutis jei susidraugauji su mama, pamilsti ja, tai paskui galima ir su vaiku susidraugauti, BET pradejau susitikineti su dvieju vaiku mama. Problema ta, jog jai labai sunku rasti laiko pasimatymui. Telefonu bendraujame kasdien, matosi jog ji nori testi pazinti, bet susitikti gyvai tikrai problematiska yra, kai esam ir is skirtingu miestu. Susitinkam labai retai ir trumpam. Siaip ja as suprantu, sunku jai visur suspeti, bet man norisi daugiau gyvo bendravimo, ir pradedu regsti minti, o kam man toks problematiskas bendravimas. Santykiu dar tik pradzia, ir as jai nenuleksiu padeti nudirbti ukio darbu tam jog ji turetu daugiau laisvo laiko. Kad su vaikais susipazinciau tai abu dar nenorime, nes per trumpai dar bendraujame, pirma reikia vienas kita pazinti. Tai va , tokia mano patirtis. Turbut teks buti kiaule ir pasakyti jai, jog ieskosiu tos kuri galetu skirti man daugiau laiko.

Matot ieškoti ir norėti galima daug ko – kaip viskas susiklostys jau visai kitas reikalas, negali žinoti kaip bus ateityje . Iki šiol ir duotuoju laiko momentu aš neužmegzčiau romantiškų santykių su mergina turinčia vaikutį, tačiau tai nereiškia, kad aš vaikų bijau. Vaikai man patinka ir aš patinku jiems, labai noriai sutinku pabūti aukle draugų vaikams arba sūnėnams ar dukterėčiai ir mes puikiai sutariam.

Paprastas dalykas – tiesiog dar „nepribrendai“ tam reikalui ir nieko čia blogo su laiku tai ateina ir nevisiems vienodai. Vaikas tiek svetimas, tiek savas nėra naminis gyvūnėlis ar žaislas, negalima čia pabūt tėčiu, pažaisti ir padėti atgal į lentyną ir sakyt sorry aš nebenoriu daugiau(nors ir elgiasi taip nemažai žmonių) tai yra labai rimtas įsipareigojimas. Dar vienas niuansas, esu kalbėjęs su keliais vyrukais, kurie kategoriškai priešinosi ir draskėsi, sakydami nebūsim mes geri tėvai, nenorim mes vaikų. Kiekvienam iš jų pakako vieną kartą palaikyt savo vos gimusi vaikelį ant rankų, kad nebenorėtu jo paleist ir po šiai dienai prioritetas visada vaikas, taigi viskas čia permaininga.

,,Kiekvienam iš jų pakako vieną kartą palaikyt savo vos gimusi vaikelį ant rankų, kad nebenorėtu jo paleist ir po šiai dienai prioritetas visada vaikas, taigi viskas čia permaininga. "

Taip, savo vaiko nebesinori is ranku paleist, bet tai yra savas vaikas. Mano draugelis irgi bande santykius su labai faina margina,kuri turejo vaika, tai ji amziais uzimta, nes reikia vaika is darzelio pasiimti, savaitgaliais irgi vis sa vaiku arba jei palieka ta vaika kam nors,tai paskui labai skuba,neatsipalaiduoja, nes jai tas vaikas labai rupi.Draugas turi kiaule jaustis,kad ja nuo vaiko atitraukia. Vasara irgi vaikas vis kartu,negali nei i miska isvaziuoti, nei prei juros i bara nueiti. No vienzo...jei zinociau,kad savo vaiku niekad neturesiu,gal pasiryzciau, bet siaip tai niekada.

Mamytė su vaikučiu kliūtis yra tik bailiams...
Nepykit vyrukai, bet tokia mano nuomonė.

Na dar suprantu jei vyrukui metelių max iki 25 metų, tai dar netaikau kas parašyta 1 ir 2 eilutėse, bet jei tau metelių virš 30, tai tik baimė neleidžia įsipliekst jausmams su patinkančia mergina , kuri turi vaiką.

Ten kažkas minėjo biologinį tėva, na taip jis yra, jis ateina, pas vaiką švenčių progom ar šiaip pagal susitarimą, bet gi jis ir alimentus moka ar bent turi mokėti. Kam tas varžymasis? vaikas pats pasirenka kas jam labaiu patinka tėvas ar mamos draugas, su tuo ir būna. Reikia būti tiesiog savimi, o ne varžytis su vaiko tėvu.
Nelabai suvokiu vyriško bailiško požiūrio ?? Jūs nemylit arba tiesiog nepasitikit mergina turinčia vaiką, todėl čia ir rašot visokias nesąmones apie atsakomybę už du ir pan.

O kas ten minėjo, kad mamytė su vaikučiu neturi laiko važiuot pasivaikščiot ir t.t.. Bet pala brangusis, jei tau patinka mergina, tai ko tu jos į mišką, pajūrį, ir kitur nekvieti su vaiku? pakviesk su vaiku ir problemos dings, kad ji laiko neturi arba labai rūpinasi vaiku būdama su tavim. Ir dar sau atsakyk į kitą klausimą - ar tu norėtum draugaut su mamyte kuri palikus vaika kažkur ir būdama su tavim , net nepasirūpina vaiku, nesiteirauja kaip sekas ?? Tada sakytum - va kokia nerūpestinga , turi vaiką ir palieka likimo valiai. Tu jos nemyli, todėl taip ir sakai.

Nebijotum įsimylėt, tai dzin ar ji su vaiku ar nea.

Asilai jūs vyrai mokat būt - vieni kurie palieka moteris vaikais ir bėga paskui kitus sijonus, o kiti, kurie bijo merginų su vaikais.