Nera normaliu vyru siame portale :((

Svetlana, su visais apie viska, tai apie nieka.
Kaip virtualus seksas, keiciantis gyva. Arba vaikus aukleti per skype.
Na, o jei manai tai esant normalu, Neturiu nei ka prideti nei ka atimti.

Širdimi jaust, ne klausyt reikia, išvis naudot viską pagal paskirtį ir nebandyt išradinėt dviračio iš naujo - matyt akimis, girdėt ausimis, spręst galva ir jaust širdimi. Jeigu nebandytume improvizuot sumažėtų netik skaudžių patirčių, bet ir depresijos atvejų

Vienatvės kelias ir yra stipriems žmonėms, kurie patys vieni sugeba gyventi laimingi, savimi pasirūpinti, parkritę patys pakilti, kartais padėti kitiems, kuriems to reikia ir užtai nieko nesitikėti atgal, tiesiog padėti, užmiršti ir nueiti.

Besaibi, man atrodo, kad uz viska labiau tu bijai vienatves. Jau taip paniskai bijai,net siurpu. Kiek zmoniu gyvena vieni, ir nieko. Gerai jauciasi, nes stiprus. O tu vyras ir prie baznycios, ir is kur pas tave tokia baisi ta baime?

Vienatvės baimė, manau, atsiranda iš nemokėjimo gyventi vienam

man irgi taip atrodo. O pas besaibi viskas tik ir sukasi apie tai - kad tik ne vienas, kad tik ne vienas....As pvz. visai nebijau buti viena ir man visai neblogai taip. Nesijauciu vienisa, turiu daug draugu ir draugiu visur, myliu savo darba, save ir tikrai niekad nesijauciu vienisa.

Pirma manau iš nepasitikėjimo savim ir iš pritarimo ieškojimo, nesugebėjimo ar nenoro apsispręsti ar priimti sprendimų pačiam.

O juk Kristus irgi kentėjo vienas už visus ir ta kančia ir pasiaukojimas dabar yra išpažįstamas ir žinomas begalei žmonių ir žinoma bus toliau. Iš esmės pažvelgus tai yra puikus vienatvės pavyzdys, sekimas savo įsitikinimais ir jų neišsižadėjimas atiduodant gyvybę - taip ir gimsta legendos, taip gimsta religijos,- sunku ir kvaila sekt tą, kuris nuolat krypsta ton pusėn iš kur pučia, kartais geriau nulūžt besipriešinant, nei palinkti ten kur vėjas spaudžia.

Iš serijos, aš galvoju, kad tu galvoji.
Et. nepasisekė.

Ir vėl nepataikėt.

Antroje dalyje komentaro, savitaigą girdžiu?

Jėzus Kristus nebuvo vienas.

Va ir sugavau Borgiją meluojant, kad mamyčių sūneliai yra silpni ir išlepę – niekam tikę. Sakėte akivaizdžią netiesą, nes, matyt, niekada nestate patyręs tikros mamos meilės, todėl toks piktas ant moterų apskritai, išskyrus prostitutes. Gaila, kad tik su tokiomis moterimis gali rasti bendrą kalbą. Žinai, ką tik pasirodžiusi žurnalistės Kate Stone Lombardi knyga „Mamos sūnelio mitas“ laužo visus Borgijos prasimanymus - stereotipus, kad su mamomis artimi sūnūs yra silpni ir nesavarankiški. Tai tu, Borgia, esi nesavarankiškas ir ieškai sau meilužės - mamos, atspėjau? K. S. Lombardi teigia, kad artimus ryšius su motinomis palaikantys vyrai ne tik nėra silpni, išlepę ir nesavarankiški, kaip ne kartą rašėte, bet jie, jūsų žiniai, gali tapti puikiais gyvenimo partneriais ir tėvais. Knygoje „Mamos sūnelio mitas“ teigiama, kad stiprus ir nuoširdus ryšys su motina vyrus paverčia jautresniais, emociškai intelektualesniais ir stipresniais, nes jie iš arti mato moterišką stiprybę, gautą ne tik su mamos pienu, bet ir su jos išmintimi, kūno grožiu ir pagaliau su tikra tikros motinos meile. Tai yra mitas, Borgia, mitas, kad artimas ryšys su motina sūnų gali paversti nesavarankišku ir išlepusiu, netvrakingu nepraustaburnių nevėkšla. Nereikia vadovautis vadovėlinėmis žiniomis ir studentavimo metu įgytomis netikromis žiniomis bei kino filmų sukurtais stereotipais, kad motinų meilė sūnus paverčia savanaudžais maniakais. Buvusi garsi „New York Times“ žurnalistė tvirtina, kad pasidomėti motinos meilės įtaka sūnui ją paskatino jos ir sūnaus santykiai. „Dabar mano sūnui 23 metai. Mūsų ryšys labai artimas. Pajutau jį dar ligoninėje, kai ką tik gimusį sūnų man padavė į rankas. Visą jo vaikystę ir paauglystę palaikėme itin artimą ryšį. Sutikau daugybę motinų, kurios tokį ryšį jautė su savo sūnumis. Istoriškai motinos buvo kaltinamos už visas nesėkmes, kurios nutikdavo jų vaikams, bet tėvai išvengdavo bet kokios kritikos”, - sako K. S. Lombardi. Juk visi žino, kad vaikystės aplinka ir santykiai su tėvais įtakoja jų vyrišką vaidmenį savo šeimose. Ir paaiškėjo, kad tie vyrai, kurie palaikė artimus santykius su mamomis, rečiau sirgo depresija, buvo ryžtingesni ir vyriškesni, pasižymėjo mažesne agresija ir polinkiu į žalingus įpročius. „Esu įsitikinusi, kad artimas ryšys su mama yra naudingas sūnaus psichinei sveikatai. Mamos palaiko su vaikais kitokį ryšį nei tėvai. Tėvai yra atsakingi už pokalbius svarbiomis temomis, o su mamomis vaikai kalba apie viską. Nemanau, kad mamos yra svarbesnės vaikams už tėvus. Abu tėvai yra vienodai svarbūs ir turėtų palaikyti kuo artimesnius santykius su vaikais“, - teigia K. S. Lombardi. Ji taip pat siekia paneigti mitą, kad motinoms artimi sūnūs rizikuoja tapti homoseksualiais. „Moterims priskiriamos savybės – jautrumas, gebėjimas kalbėti apie savo jausmus, rūpestingumas – yra ne mažiau svarbios ir vyrams, kad jie būtų puikūs gyvenimo partneriai savo žmonoms ir geri tėvai vaikams“, - teigia knygos „Mamos sūnelio mitas“ autorė. Tik nesinervink ir nepergyvenk jau taip labai, kad esi neteisus.

Borgia pats sau rašo, pats sau smūgiuoja, pats save palaiko ir pakalbina. Moka gyventi vienas

Napergyvenk, geras tu sūnelis, didelis, tik mažiau porno domėkis, geriau pavasarėjant odekolonu apsišlakstyk, gyvai į moteriškes pasižvalgyk ir pasivaikščiok po baldus dvigulių.