Niekaip nesuprantu iš kur moters vaizduotėje kyla troškimas būti išprievartautai? Kodėl moterys pradeda domėtis tais dabar labai madingais sadomazochistiniais žaidimais ir atsisako santuokos? Gal taip gamta moteriai paspendė tokius spąstus? Suprantama, kai ovuliacijos metu moteris nesąmoningai ieško stipraus, grubaus vyro, kuris jai padovanotų stiprų palikuonį, o ne tarškanti apie aukštesnes materijas moksliuką. Po ovuliacijos moteriai norisi švelnumo – tuo metu jos linksta prie švelnių vyrų, kurie padėtų užauginti kietuolio padirbtą palikuonį. Klaidingai buvo manyta, kad intymiuose santykiuose iniciatyvos turi imtis tik vyrai. Tačiau šiais liberalizmo ir politkoretikos laikais vis daugiau kalbama apie padidėjusį moterų aktyvumą ne tik visuomenės gyvenime, bet ir miegamajame. Nors atrodytų, kad lytiniai santykiai, dabar vadinami meile, daugeliui moterų yra įmanomi tik tada, kai jos gerai pažįsta partnerį, juo pasitiki, kai svajoja apie šeimą, nes moterys nori būti saugios dėl ateities, o gal jau nebe, gal jos gyvena tik šia diena? Gal moterys taip supranta arba nesupranta grožio harmonijos? Gal tikrai tiki, kad barbė lengvai gali virsti nuostabia princese ir elito pokylio puošmena? Nebesuprasi kas gražu šiame pasaulyje ir prie ko šis žodis labiausiai limpa? Negi grožis yra išvaizda? Negi tikras vyras yra tik kietas nepraustaburnis, gebantis sakyti netiesą?
