Svečias: Mano irgi skaudi patirtis.Įsimylėjau vyrą ,bet kadangi atsisakiau iš pradžių susitikti,tai jis užpyko.Po to vėl atsiliepė po kelių mėnesių dejuodamas,kad nieko rimto nerado,po to vėl įkalbinėjo mane susitikti,aš sutikau,bet nesusitikom,nes žadėtąją dieną nepaskambino. Po savaitės atsirado,ir pasakė,kad negalėjo,nes laiko neturėjo,paskui sakė paskambins,bet nepaskambino,tik paskambino po poros dienų vėl atsiprašinėdamas,kad negalėjo.Aš jam nieko nesakiau,bet suėmiau save į rankas ir pradėjau nuo jo tolti.O jis man parašo retkarčiais,bet kad ir kaip aš norėčiau,jam jau neatsakau.Nuo pat pradžių matosi,kad jeigu nevyksta sklandžiai,šiltai,geriau neprasidėti,nes yra daug žaidėjų.Tiesiog ,kaip teisingai parašė,kad būvau jam atsarginė,vis geriau negu nieko,tik jam neišėjo.
Jus labai teisingai padaret, kad nebendravot toliau. Nes demesio tikrai mazai buvo is vyriskio, o norejo su jumis vel bendrauti vien tik del to, kad nieko nesurado. ..
As dabar cia taip pamasciau..gal, mes moterys, per daug rimtai i viska ziurim kartais, ypatingai kas liecia ivairias draugystes..zinoma, skaudi patirtis, noras tureti mylima ir mylinti zmogu salia, daro savo..bet...tokie dalykai juk ateina ne is karto ir nevisada per kelis menesius...gal pazinties pradzioje tiesiog reikia megautis bendravimu, jei jis yra normos ribose, bet tuo paciu ir likti siek tiek budrumo stadijoje Juk is daugelio pasisakymu ir matosi, kad laikas(trumpesnis ar siek tiek ilgesnis) ir sudelioja taskus ant i. zinoma, tiesos yra labai daug tame pasisakyme, kad jei vis lenda i tinklapy, kazkokiu turi reikalu jame bet...niekada nevelu atradus tinkama momenta paimti ir paklausti, niekas uz tai liezuvio nenupjaus ir tikrai blogiau nebus