sunkiai pasiekiama

Tai tada paklausiu kitaip...ar tas žmogus tikrai buvo tau svarbus ar tau svarbus tik tavo laikas...tai jeigu tau svarbus tavo laikas...tai kam tada tu pasirenki jį ir prasivalkioji,kaip ,kad sakai su tomis devyniasdešimt devyniomis prie everesto papėdės...ir staiga..o nušvitimas....nusprendi,kad tau su ta šimtąją pasiseks ir su ja tu patirsi nirvaną...
Visur gyvenime bumerango principas veikia....ir tie,kurie galvoja,kad gali kitus valkioti ir mesti kada jiems paranku tai labai gerai apie save galvoja ir nuvertina kitą žmogų,nemato jo kaip gyvenimo draugo ir kompanjono..juos pačius gyvenimas taip nuvalkioja,jog nebėra tikslo tai šimtąjai su juo kopti į viršūnę,nes kur garantas,kad ji netaps šimtąją nuvalkiota?

ten filosofui adresuokit. Ne mano kabutese zodziai.

kalbėjau ne apie tą situaciją, kai moteris bijo būti įskaudinta, ir stabdo santykius, ir ne apie tai, kai ji nežino, ar vyras jai tikrai patinka. Kalbėjau apie tą atvejį, kai moteriai vyras TIKRAI patinka, kai moteris nori tęsti santykius, bet pradeda vaidinti, veikiama visuomenėje paplitusio stereotipo.

Žmonės skiriasi, turėdami bendro turto, bendrą būstą, bylinėjasi teismuose, moka/gauna alimentus - t.y. pereina per pragarą, jei pamato, kad daugiau nenori vienas kito matyt. Labai abejoju, kad vyras medžiotojas, liktų prie savo grobio vien dėl sugaišto laiko ir išleistų pinigų, jei jo prigimtis (darykime prieladą kad jo medžiotojiškumą lemia prigimtis) sako kitaip, ypač, jei jis nėra įsipareigojęs. Didelio ten darbo, ištrynei numerį, ir viskas.

Gal iš tikrūjų, kaip kažkas man minėjo, tokie žmonės nemoka mylėti (banalokai skamba), ir bando pasitenkinti tuo, kuo gali? Vyras pasitenkina "medžiodamas", moteris - gaudama dėmesio, jausdamasi geidžiama, kadangi abudu negali patirti nieko daugiau.

Garantiju nera nei vienu atveju.
Tikimybes yra, kad simtaji karta bus taip pat kaip ir praejusius kartus. Tiesiog kitaip nemoka.

Sunkiai pasiekiama man asocijuojasi kaip užsidariusi mergina/moteris "nelyskite prie manes". Priežastys gali būti įvairios kodėl šitiap elgiamsi: nepasisekę santykiai, baimė ir vėl būti įskaudintai, nepasitikėjimas savimi, tėvų įdiegtos nuostatos, modėliai ir kt. Dėl daugelio priežasčių ir kiekvienu atveju tai individualu.
Manau, kad jei žmogus yra normaliai "sveikas", t.y. pasiruošęs santykiams, nebūna kaži kokių nepasiekiamumų. Kalbu apie draugystę, bendravimą (ne lovos prasme).
Lengvai pasiekiamos (sekso prasme) tai tokios moterys, kurios turi bendravimo, menkos savivertės problemų. Artumo poreikis yra, bet kitaip nesuvokiamas.

Jei taip chebra ir toliau mastys tik apie lova -neras amzinai gyvenimo drauges ar draugo

ai tu per giliai mastai. Yra lezbietes yra tos kuriom reikia pinigu kuriu is niko spendziaint jos pas tave nesitiki rasti ir tarkim yra normaliu. Ir apie lova tau irgi jau gerai rase. Sekmes tau

As,pvz.,ne-sunkiai pasiekiama,o tiesiog-savo verte zinanti mergina Ir tokia turetu buti kiekviena protinga panele

skamba cia graziai, bet man nelabai suprantamai Gal galima placiau apie ka reiskia savo verte zinanti? Ar kuo tai skiriasi nuo sunkiai pasiekiama?

Teko man pabendraut su tokia persona savo vertę žinančia, pabūt asilo piniginės vietoje, kol pagaliau vieną gražią dieną, kai „žinanti vertę“ su pudeliu eilinį kartą buvo soliariume, kirpykloje ar velniai žino kokiam salone, atsimerkė akys ir supratau, kad be sekso ir papuošimų išjos jokios naudos.

Tas pareiškimas - „mano vertė“, asocijuojasi su elementariausiu kainos lipduku ir išvis žmogaus sudaiktinimu. Kiek teko sutikti tokių „sunkiai“ suviliojamų merginų/moterų galutiniame variante, bent kiek aš susidūriau, jų tikslas yra gauti naudos , o ne partnerį. Jei bendraujant iš merginos pusės dvelkia „sto za ja“ aromatas tai taip ir kyla noras bėgt į visas keturias puses.