Nesuprantu merginų elgesio,
daug straipsnių prirašyta su įspėjimais, kad moteriai pasirodžius lengvai pasiekiamai, vyras nustos ja domėtis, nes jis iš prigimties medžiotojas. Nemaža dalis merginų, pastebėjau, seka šita rekomendacija, ir man jų logika nesuprantama. Taip pat nesuprantu ir tų medžiotojų (jei tai nėra mitas, nes tokių draugų arba neturiu, arba jie nepakankamai atviri) motyvacijos.
Suprimityvinkim, ir padalinkime vyrus į dvi kategorijas - tuos, kuriems patinka medžioti, kurių nedomina lengvas grobis, ir tuos, kuriems tai paprasčiausiai nerūpi (kaip man). Jei mergina susideda su vyru iš pirmosios kategorijos, tai jos, kaip "sunkiai pasiekiamos merginos" šou yra beprasmis - vistiek, anksčiau ar vėliau teks leistis sumedžiojamai, nebent kalbama apie lengvą flirtą ir nerimtus santykius. Ir nesvarbu, ar vaidinsi mėnesį, ar metus, vistiek anksčiau ar vėliau atsiduosi kūnu ir siela, ir vyras praras visą susidomėjimą. Ar verta su tokiu iš viso prasidėt? O jei verta, tai kiek laiko reikia vaidinti, kad vyras garantuotai nepabėgtų, ir kodėl būtent tiek?
Jei susidedama su žmogum iš antrosios kategorijos (kuriems tai nerūpi), tai kokia prasmė vaidint, apsunkinant santykius?
Kuo toliau tuo labiau atrodo, kad tas vaidinimas - banalokas poravimosi ritualas, kuris nieko nedaro, o tik apsunkina naujus santykius. Ką manot?
