Nežinau, ar esu apkūni. Manau, kad - ne. Esu normali (bet ne sudžiuvusi). Dėl simpatiškumo... Niekad negirdėjau, kad būčiau simpatiška, bet ne kartą man sakė, jog esu graži. Dėl vaikų ir skyrybų - nėra. Dėl rašymo ir kabinimo - rašo ir kabina, bet dažniausiai tokie, kurie man ne itin įdomūs. Tad kartais pasieškau pati...
Apskritai, medžioti visados mėgau labiau, nei būti medžiojama.
Tik dabar klausimas... Gal esmė visai ne "apkūni, išsiskyrusi, turi vaikų, niekas nejama", bet kad vyrai tiesiog taip TIKI, jog pirmos parašo tik tokios? Ir kad jie dar negali suprasti, jog ir normali mergina gali pirma parodyti dėmesį?
Nesu fotogeniška ir tai žinau. Nuotraukose atrodau ženkliai blogiau, nei realiai. Kita vertus, mokausi, dirbu ir tikrai nesijaučiu kažkokia "asociale", kurios niekas nenori ir niekas nejama.
